Klasikės mantija

LTStraipsnio autorė apžvelgia prozininkės Bitės Vilimaitės kūrybinį kelią nuo debiutinės knygos 1966 metais iki leidinio, pasirodžiusio po septynerių metų nuo jos mirties (2021). Straipsnyje aptariamas rašytojos išskirtinumas lietuvių prozos kontekste, opozicija sovietinei epikai, ambivalentiškas santykis su savo karta ir kitais rašytojais. Į analizės lauką patenka kai kurie anksčiau netyrinėti motyvai (tėvo vaidmuo gyvenime ir kūryboje, knygų reikšmė, autoterapinis vaikystės traumų įvaizdinimas). Daug dėmesio skiriama rašytojos stiliaus savitumo ekspozicijai (lakonizmas, detalė, palyginimas, „baltos dėmės“). Reikšminiai žodžiai: Bitė Vilimaitė, lietuvių novelė, rašytojų karta, stilius, meninė detalė, palyginimas. [Iš leidinio]

ENThe author of the article reviews the creation of prose writer Bitė Vilimaitė from her first book in 1966 to the publication that appeared seven years after her death in 2021. The article discusses the uniqueness of the writer in the context of Lithuanian prose, her opposition to Soviet narrative, and her ambivalent relationship with people of her generation and other writers. The field of analysis covers some previously unexplored aspects (the role of the father in her life and creative work, the importance of books, and autotherapeutic visualization of childhood traumas). Considerable attention is paid to the elucidation of the peculiarities of Vilimaitės style (laconism, detail, comparison, “blank spots”). Keywords: Bitė Vilimaitė, Lithuanian short story, generation of writers, style, artistic detail, comparison. [From the publication]