Miesto klajokliai: benamystę išgyvenančių asmenų paranamų konceptas ir tapatybės naratyvai

LTKonstruojant naujas sampratas apie įvairias socialines grupes, daug klausimų kelia pažeidžiamų grupių gyvenimo būdo pasirinkimas. Ypač stigmatizuojami žmonės, išgyvenantys benamystę. Šio straipsnio tikslas – pristatyti kokybinio tyrimo duomenis ir atskleisti, kad žmonės, gyvenantys nakvynės namuose arba nestabilaus gyvenimo sąlygomis, kuria tam tikrą alternatyvų naratyvą visuomenėje įprastam, dominuojančiam supratimui apie „namų“ konceptą – kaip tam tikrą pasipriešinimo benamystei būdą ir išgyvenimo strategiją. Sutelkiant dėmesį į asmenines tapatybės konstruojamas reikšmes, kurios parodo benamystės reiškinį kaip tęstinį procesą, atskleidžiama, kad asmenys, gyvenantys paranamuose, prisijaukina socialinio nesaugumo dinamiką ir kuria miesto klajoklio identitetą. Reikšminiai žodžiai: asmuo, išgyvenantis benamystę, nematoma benamystė, paranamai, naratyvas, tapatybės rekonstravimas. [Iš leidinio]

ENThis article presents data from a qualitative study that reveals how people living in shelters or experiencing invisible homelessness create a kind of alternative narrative to society’s dominant understanding of “home” and the concept of the “homeless”. The selected narrative-biographical study involved 8 shelter service users. The criterion of maximum variation sampling was applied. The data from the study were analysed within a narrative paradigm. The reconstructed narratives allowed to explore that those living in unstable life situations create an alternative narrative of the home that is the para-home: overnight stays in random places, the use of semi-private spaces, the phenomenon of squatting, and the phenomenon of cohabitation. Rehabilitation centres and related para-social and religious organisations are becoming, in some cases, para-homes too. All of them, often with an institutional drift function, maintain a certain culture of “dependency on support”. A concern was the reconstructed narratives of the future, which highlighted the significance of the “cycle of insecurity”, characterised by the cycle of debt, passivity, lack of motivation, lack of trust and loss of control over life. The study helped to understand that survivors of homelessness creatively adapt the social insecurity and create a new identity as urban nomads, as if they disagree with the dominant societal “truth” about the homeless. They create strategies of detachment and distancing, to maintain an identity of “normal human”. Although the self-esteem of those experiencing invisible homelessness is declining, they construct the identity of a free urban nomad, resisting uncertainty as much as possible. Keywords: survivors of homelessness, invisible homeless, para-home, narrative, identity reconstruction. [From the publication]

• Benamiai, kaip socialinės atskirties grupė / Justinas Sadauskas. Socialinis darbas. 2008, t. 7, Nr. 1, p. 127-136.
• Benamių vyrų patirtys: atvejai iš nakvynės namų / Natalja Gončiarova, Violeta Ivanauskienė. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2013, [Nr.] 12, p. 65-89, 150.
• Į(si)traukimas į socialinių paslaugų sistemą : nakvynės namų gyventojų ir socialinių paslaugų įstaigų darbuotojų požiūris / Rasa Indriliūnaitė. Kultūra ir visuomenė: socialinių tyrimų žurnalas 2014, Nr. 5 (2), p. 105-127.
• Moterų benamystė : priežastys, įtaka sveikatai, išgyvenimo strategijos ir benamėms teikiamos socialinės pagalbos formos / Svajonė Mikėnė. Informacijos mokslai. 2018, t. 81, p. 106-120.
• Senelių, prižiūrinčių anūkus laikinos migracijos procese, rekonstruoti pagalbos naratyvai / Gedas Malinauskas. Socialinis darbas. Patirtis ir metodai 2019, 23, p. 121-139.
• The Construction of the concept of home in the experiences of homeless people / Dovilė Smiciute, Roberta Motiečienė. Society. Integration. Education 2020, vol. 4, p. 339-354.
• This child is also mine : a narrative approach to the phenomenon of atypical custodial grandparenthood : disertacija / Gedas Malinauskas. Rovaniemi : Lapland University Press, 2011. 277 p.