Dviskaitos vertimo ypatumai: lyginamasis tekstynais grįstas tyrimas

LTŠiame straipsnyje siekiama išsiaiškinti, koks dviskaitos pasiskirstymas originaliuose lietuviškuose ir verstuose į lietuvių kalbą grožinės literatūros tekstuose; kada verčiant iš anglų kalbos vartojami dviskaitos įvardžiai ir kokiomis gramatinėmis formomis ar struktūromis dviskaita verčiama į anglų kalbą. Laikantis unikalių vertimo vienetų hipotezės spėjama, kad dviskaitos, kaip lietuvių kalbai būdingos ypatybės, vertimuose turėtų būti mažiau, nes angliški tekstai neturi akivaizdaus vertimo stimulo. Straipsnyje taikomi tekstynais grįsti tyrimo metodai, kiekybinė ir kokybinė duomenų analizė. Visų pirma, iš morfologiškai anotuotos ORVELIT tekstyno versijos nustatyti visi įvardžių pavartojimo atvejai originalios ir verstos grožinės literatūros patekstyniuose ir atsirinktos visos dviskaitos formos. Iš lietuvių–anglų kalbų prozos vertimų tekstyno LECOP ir lygiagrečiojo tekstyno (anglų–lietuvių kalbų vertimo kryptis), naudojant programinę įrangą ParaConc (Barlow, 2009), gauti lygiagretūs dviskaitos vertimo konkordansai. Tolesnei analizei pasirinkta po vieną dažniausią asmeninių įvardžių formą: mudu, judu ir jiedu. Tyrimas parodė, kad vertimuose dviskaitos yra panašiai kaip lietuviškuose tekstuose arba daugiau, bet ne žymiai mažiau negu originaliuose lietuviškuose tekstuose, pastebima tokia pati formų įvairovė. Vertimų iš anglų kalbos duomenys parodė kelias struktūras, kurios gali paskatinti vertėją pavartoti lietuvišką dviskaitą, pavyzdžiui, kai asmeniniai daugiskaitos įvardžiai apibūdina du referentus arba kai vartojamas asmeninio įvardžio ir kito referento junginys su jungtuku and (liet. ir).Vertimai iš lietuvių į anglų kalbą parodė, kad nustatytos struktūros galioja abiem vertimo kryptims: versdami iš lietuvių kalbos, vertėjai renkasi angliškas įvardžių daugiskaitos formas arba naudoja jau anksčiau minėtą formulę įvardis ir referentas / referentas ir įvardis. Kompensuodami prarandamą informaciją apie referentų skaičių ar jų artumą, vertėjai vartojo skaitvardį two (liet. du), nurodantį veikėjų skaičių ir taip išversdami lietuvių kalbos dviskaitos įvardžiais perteikiamą informaciją. Originaliuose angliškuose tekstuose, skirtingai nuo verstų anglų kalbos tekstų, tokia struktūra nebuvo dažna ar įprasta. Pagrindinės sąvokos: dviskaita; įvardžiai; lietuvių kalba; lyginamieji ir lygiagretieji tekstynai; unikalių kalbos vienetų hipotezė. [Iš leidinio]

ENThis article aims to answer the following questions: what is the distribution of dual pronouns inoriginal and translated Lithuanian fiction texts; what English language patterns are rendered by Lithuanian dual pronouns; and how Lithuanian dual pronouns are translated into English. In line with the unique items hypothesis, it is hypothesized that dual pronouns, as a characteristic feature of the Lithuanian language, should be less frequent in translations, as English texts do not have an obvious translation stimulus. Corpus based methods were used for data extraction and analysis. Firstly, from the morphologically annotated ORVELIT corpus, all occurrences of pronouns in original and translated fiction were identified, and all dual forms were extracted. Parallel concordances of dual pronoun translations were obtained from the Lithuanian-English Corpus of Prose LECOP and the Parallel Corpus (English-Lithuanian translation direction) using the ParaConc software (Barlow, 2009). The most frequent forms of personal pronouns were chosen for further analysis: mudu, judu and jiedu. It has been foundthat differently from initial prediction, Lithuanian translations have similar or slightly higher numbers of dual pronouns in comparison to original Lithuanian texts. The data from English-to-Lithuanian translations shows several patterns rendered by dual pronouns, for example, when English plural personal pronouns describe two referents or when a combination of a personal pronoun and another referent is used with the conjunction and. When translating duals from Lithuanian into English, translators choose English plural forms of pronouns or use the formula ‘pronoun + referent/referent + pronoun’. To compensate for the loss of information about the number of referents or their proximity, translators use the number two.In original English texts, unlike in translated English texts, this usage was not frequent or common. Keywords: dual pronouns; Lithuanian language; parallel and comparable corpora; unique items hypothesis. [From the publication]

• A Third number: discussing duals in Lithuanian language / Jone Bruno. ITB journal 2015, vol. 16, iss. 1, p. 25-36.
• Leksinės ir morfologinės vertimų kalbos ypatybės / Jurgita Vaičenonienė, Jolanta Kovalevskaitė. Darnioji daugiakalbystė. 2019, No. 14, p. 208-235.
• Lithuanian grammar / Vytautas Ambrazas, Emma Geniušienė, Aleksas Girdenis, Nijolė Sližienė, Dalija Tekorienė, Adelė Valeckienė, Elena Valiulytė. Vilnius : Baltos lankos, 2006. 802 p.
• Nauji duomenys apie įvardžių dviskaitą dabartinėje lietuvių kalboje / Deimantė Krikštaponytė. Kalbos kultūra. 2013, 86, p. 179-191.
• Skaičiaus kategorija / Markus Roduner, Veslava Čižik-Prokaševa. Daiktavardinio junginio tyrimai / red.: Axel Holvoet, Rolandas Mikulskas. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2006. p. 67-100.
• Tekstynais paremti vertimų kalbos tyrimai ir šaltiniai / Jurgita Vaičenonienė, Jolanta Kovalevskaitė, Teresė Ringailienė. Kalbų studijos. 2017, Nr. 30, p. 42-55.