Spektaklių kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų kūrybos unikalumas

LTKaip sukurti spektaklį žiūrovui, kuris per pasirodymą veržiasi į vaidybinę aikštelę, vaikšto joje, bėgioja, atiminėja rekvizitus iš aktorių, kalba, valgo, verkia arba tiesiog miega? Ir apskirtai, ar reikia teatro vaikams iki penkerių metų? Atsakymas vienareikšmis – reikia, nes žmogaus smegenys sparčiausiai vystosi pirmus penkerius jo gyvenimo metus. Ankstyvojoje vaikystėje formuojasi žmogaus asmenybės pagrindas, o įgytos patirtys – reikšmingos visą likusį gyvenimą. Teatras, kaip skirtingą raišką vienijanti meno forma, puikiai tinka ankstyvajai žmogaus asmenybei ugdyti. Reikia tik išsiaiškinti, kaip sukurti tinkamą spektaklį žiūrovui, atliepiant jo amžiaus raidos poreikius ir nepažeidžiant prigimtinio noro pažinti ir patirti aplink esantį pasaulį. Straipsnio tikslas – pristatyti teatrą mažiems vaikams kaip unikalią, nepaklūstančią tradicinio teatro kanonams meno formą, kurią norint realizuoti yra būtina turėti specifinių žinių ir taikyti nekonvencinius kūrybos būdus. Siekiant išsikelto tikslo, straipsnyje atliekama literatūros aktualia tema, teatrą vaikams nagrinėjančių teoretikų ir praktikų (Jeanne Klein, Shifra Schonmann, Benas Fletcher-Watson, Thalia R. Goldstein, Adrienne Kapstein ir kt.) tiriamųjų darbų analizė, taip pat aptariami šio straipsnio autorės meninio tyrimo duomenys, gauti dalyvaujant spektaklių mažiems vaikams kūrybos procese, bendradarbiaujant su nepriklausomo teatro „No Shoes“, Kauno miesto šokio teatro „Aura“, Kauno miesto kamerinio teatro, Panevėžio miesto teatro „Menas“ ir Panevėžio miesto Juozo Miltinio teatro kūrybinėmis komandomis. Be to, remiamasi ir konkretaus atvejo studija (angl. case study) – straipsnyje analizuojamas interviu su ilgamečiu spektaklių mažiems vaikams kūrėju ir atlikėju Mantu Stabačinsku.Reikšminiai žodžiai: teatras kūdikiams ir vaikams iki penkerių metų, kūrybos procesas, interaktyvumas teatre, nekonvenciniai kūrybos būdai, šiuolaikinis teatras, vaidyba, režisūra. [Iš leidinio]

ENHow do we create a performance for an audience who rushes onto the stage during the performance, walks on it, runs around, takes props from the actors, talks, eats, cries or just sleeps? The question is whether there is a need for theatre at all for children under five. The answer is unequivocal – it is necessary. The need for theatre for very young children is linked to the developmental processes taking place at an early age. The most prominent stage of personality formation takes place up to the age of five, so the experiences a child has during these years are significant for the rest of his or her life. Theatre, as an art form that unites different expressions, can contribute to these development processes. When designing for very young children, the following aspects are important: simplicity, visuality, interactivity, safety, environment, patience and joy. What makes this form of theatre different is the uniqueness of the creative process, the specificity of the actors’ performance, the harmony of the links between artistic expression and the psychology of children’s development, and that adults are not the focus of attention during the performance. Keywords: theatre for babies and children up to five years old, creative process, interactivity in the theatre, unconventional creative methods, contemporary theatre, acting, directing. [From the publication]