LTŠešios priežastys šią knygą atvedė į maloniojo Skaitytojo rankas. 1673 m. lapkričio n d. Lenkijos ir Lietuvos kariuomenės prie Chotino sumušė didelį Osmanų armijos korpusą, o 1674 m. sausio 14 d. Vilniuje išėjo šią pergalę įamžinusi herojinė poema "Viešpaties dešinės galybė". Dabar šiems svarbiems įvykiams sukako 350 metų. Lietuvos kariuomenei vadovavo penkiasdešimtmetis didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas. 2024-aisiais pagerbiame jo 400 metų gimimo jubiliejų. Visi trys įvykiai vienodai reikšmingi: pirmas iš jų žymi valstybės ir karo istorijoje vertą minėti pergalę, antras primena apie iškilų Lietuvos senosios literatūros kūrinį, o trečias - iškilią valstybės, politikos ir karo asmenybę. Tai pirmos trys priežastys paimti į rankas ir perskaityti šią knygą. Kelią "Viešpaties dešinės galybei" ir vienam iš jo autorių lietuvių literatūros istorijon prieš 50 metų nutiesė šviesaus atminimo pedagogas, literatūrologas ir vertėjas Benediktas Kazlauskas (1909 I 24-1995 IV 24). 1974 m. moksliniame žurnale "Knygotyra jis publikavo Viešpaties dešinės galybės vertimą ir straipsnį, kuriame pristatė autorių, kūrinį ir jo istorinį bei kultūrinį kontekstą. Jokūbas Benetas nebuvo vienintelis Lietuvos neolotyniškosios literatūros autorius, kurį B. Kazlauskas įvedė lietuvių literatūros istorijon. XX a. 6-10 dešimtmečiais pasirodė jo išverstų Mikalojaus Husoviano, Jono Radvano, Adomo Šrėterio, Lauryno Bojerio ir kitų autorių kūrinių. Dar daugiau jų nebuvo išleista, bet išliko šeimos archyve. Tai ketvirtoji priežastis susipažinti su Viešpaties dešinės galybe. [Iš Pratarmės]