Knygnešių laikai 1864-1904

Collection:
Mokslo publikacijos / Scientific publications
Document Type:
Knyga / Book
Language:
Lietuvių kalba / Lithuanian
Title:
Knygnešių laikai 1864-1904
Publication Data:
Vilnius : Valstybinis leidybos centras, 1994.
Pages:
419 p
Notes:
Bibliografija išnašose ir asmenvardžių rodyklė.
Contents:
Įvadas — SPAUDOS UŽDRAUDIMAS. Raštingumas ir lietuvių spauda XIX a. viduryje — Spaudos draudimo genezė — Galutinis spaudos uždraudimas — Senųjų knygų išpardavimas — Valdiniai leidiniai lietuvių kalba 1866-1904 — BANDYMAI LEGALIZUOTI UŽDRAUSTĄJĄ SPAUDĄ Rusijos mokslininkų pastangos legaliai leisti lietuvišką spaudą — Rusų periodinė spauda apie lietuvių spaudos draudimą — Pavienių asmenų pastangos legalizuoti spaudą — Valstiečių prašymai legalizuoti spaudą — Teismo panaudojimas spaudai legalizuoti — DRAUDŽIAMOSIOS SPAUDOS KELIAS. Lietuviškos spaudos leidimas — Spaudos gabenimo ir platinimo būdai — Knygnešių bei skaitytojų statistika — Knygnešių bei skaitytojų regioninis pasiskirstymas — Spauda Lietuvos miestuose — Draudžiamosios spaudos plitimas tarp lietuvių išeivių imperijoje — SPAUDOS GABENTOJŲ, PLATINTOJŲ IR SKAITYTOJŲ ORGANIZACIJOS. Pirmoji knygnešių organizacija — M. Sederavičiaus ir S. Kušeliausko sąjunga — Pirmosios pasaulietinės spaudos platinimo organizacijos — Spaudos platintojų ir skaitytojų draugijos 1895-1904 m. — Slaptosios moksleivių bei inteligentų draugijos — SPAUDA KAIP MOKYMO IR POLITINĖS KOVOS PRIEMONĖ. Lietuviška spauda slaptojoje mokykloje — Atsišaukimų plitimas — Pastangos internacionalizuoti lietuvių spaudos klausimą — SPAUDOS PERSEKIOJIMAS. Rusijos valdžia prieš knygnešius ir skaitytojus — Prūsijos vaidmuo persekiojant spaudą — SPAUDOS DRAUDIMO ŽLUGIMAS. Spaudos draudimo panaikinimas — Spaudos draudimo panaikinimas ir lietuvių visuomenė — Baigiamosios pastabos — Sutrumpinimai — Naudoti archyvų ir bibliotekų rankraščių fondai — Asmenvardžių rodyklė.
Summary / Abstract:

LTLietuvių tautinio atgimimo kontekste knygnešių laikai yra ryškiausi pasipriešinimo rusifikacijai puslapiai. Tačiau šis pasipriešinimas buvo ne vien tiesioginis atoveiksmis, ne vien tautinė savigyna, bet ir veiksnys, ugdęs tautos savimonę, brandinęs jos visuomenines politines ir kultūrines nuostatas bei aspiracijas. Kalbėdami apie knygnešių laikus, neišvengiamai pabrėžiame rusifikacijos pavojų, tačiau reikia nepamiršti, kad dar nebuvo praėjęs ir polonizacijos pavojus, nors tuometinė Rusijos politika Lietuvoje akcentavo savo antipolonizacinę kryptį. Lietuvos rusifikacija prasidėjo tuoj po krašto prijungimo prie Rusijos imperijos, kai buvo kuriama rusiška administracija, įvedami Rusijos įstatymai ir stiprinama valstybinės stačiatikių religijos ir Stačiatikių bažnyčios įtaka. Tačiau tuo metu lietuvių tautą rusifikacijos priemonės palietė gana nesmarkiai, jos, matyt, nesiekė nė tokio tikslo. Dauguma lietuvių toliau liko baudžiauninkai, jie, kaip ir kiti neprivilegijuoti luomai bei sluoksniai, neturėjo nė pilietinių teisių, buvo tų „piliečių“ valdiniai, jų nuosavybė. Jie nebuvo laikomi ne tik piliečiais, bet ir tautos (naród) dalimi, vadinami liaudimi (lud). Tuo metu vykstant lenkų tautos konsolidacijai, buvo manoma, kad visi buvusios Abiejų Tautų Respublikos piliečiai turi priklausyti šiai tautai. Lietuvių kalba ir jų kultūra laikyta liaudies kalba ir jos kultūra, nepriklausanti „tautos“ arealui. Tik tuomet, kai jau neišvengiamai reikėjo naikinti baudžiavą ir valstiečiams suteikti pagrindines piliečių teises, susirūpinta lietuvių liaudies pilietiniu ugdymu bei globa, įtraukiant ją į lenkų tautos orbitą. Etninis lietuviškumo stiprėjimas imtas laikyti lenkų tautos interesų pažeidimu, šios tautos skaidymu. Kaip etninė dominantė Lietuvoje turėjo iškilti ir įsitvirtinti sulenkėjusi bajorija. Jos gyvenama teritorija buvo laikoma Lenkijos dalimi. [Iš Įvado]

ISBN:
9986090180
Related Publications:
Permalink:
https://www.lituanistika.lt/content/110195
Updated:
2024-11-29 20:43:47
Metrics:
Views: 1
Export: