Kokia kalba tautai ir valstybei kalba laisvė?
LTDaugiau nei prieš dešimtį metų, 2011-aisiais, viena ir ta pačia tema pasirodė du straipsniai: baltisto profesoriaus Alvydo Butkaus straipsnis „Baltų tautinio sąmonėjimo skirtumai ir jų įtaka dabarties politikai“ moksliniame leidinyje „Lituanistica“ ir mano publicistinis straipsnis DELFI.lt „Lenkai Vilnijoje: politika ir statistika“. Abu jie, nors ir skirtingo stiliaus, gvildeno politikos santykį su istorija, pasiremiant Lietuvos ir Lenkijos istorijos, lietuvių ir lenkų šiandieninių santykių interpretacijomis bei faktais. Istorija, kaip ją regi prof. A. Butkus, yra ne tik mokslas, bet ir interpretacijų šaltinis. Pažymėjęs, jog daugelyje šalių jų istorijos interpretuojamos etnocentriškai, mokslininkas atkreipė dėmesį į tai, kad skirtingų šalių istorikai tą patį įvykį neretai aiškina skirtingai. Kaip vieną pavyzdžių nurodo skirtingas Žalgirio mūšio interpretacijas lietuvių, lenkų, rusų istoriografijoje. Kadangi „istorikų interpretacijomis paprastai vadovaujasi ir politikai, požiūris į istoriją turi įtakos tiek šalies užsienio politikai, tiek šalies likimui apskritai“. Todėl mokslininkams, intelektualams labai svarbu budėti savo tautos ir valstybės istorijos sargyboje ir neleisti jos iškraipyti nei kitų šalių, nei savo šalies nesąžiningiems mokslininkams, publicistams ir jais patikėjusiems aukštesnio ar žemesnio rango politikams. Tai ypač aktualu mums, lietuviams, nes esame supami didelių pavojingų kaimynų, kurie jaučia ypatingą trauką Lietuvos žemei, istorijai ir ne visada atsispiria norui praturtėti iš Lietuvos žemių ar pasipuošti mūsų istorijos bei kultūros faktais ir juos pateikti kaip savus. [Iš straipsnio, p. 49]
