Raudojimas vestuvėse su instrumentine muzika

LTStraipsnyje nagrinėjamas vieno Lietuvos regiono – šiaurės rytų Aukštaitijos – tradicinio raudojimo vestuvėse aspektas. Esama negausių faktų, jog nuotakai raudant buvo griežiama smuiku. Sunku patikėti, jog tai galėjo smuiko pritarimas nuotakos raudojimui, nes rauda – tai momentinis improvizacinis kūrinys. Tokio muzikavimo aprašymai bei pateikti gaidomis užrašyti pavyzdžiai (garso įrašų visai neturime) vis dėlto palieka nemažai neaiškumų, bet taip pat skatina galvoti, jog tai galėjo būti bandymai užfiksuoti jau išnykusią polifaktūrinio ansamblinio muzikavimo tradiciją. Panašią išlikusią bei deramai užfiksuotą ir išnagrinėtą muzikavimo vestuvėse tradiciją turi artimiausi aukštaičių kaimynai baltarusiai (šiaurinėje Baltarusijos dalyje), o taip pat dar labiau į šiaurės rytus nutolusios tautos. Raudotoja (ar net kelios) bei muzikantas intuityviai derina savarankiškų improvizacinių melodijų dermines atramas, jų absoliutų aukštį, nors tuo pat metu tokio junginio faktūra išlieka heterochroninė bei heteroritminė. Apie tokio muzikavimo Aukštaitijos vestuvėse tikimybę galima galvoti ir todėl, jog šio regiono raudų melodika intonacine sąranga artimai siejasi su šiaurinės Baltarusijos vestuvių raudomis. Deja, dėl patikimų faktų stokos nevalia teigti, jog Lietuvoje polifaktūrinis ansamblinis muzikavimas iš tiesų egzistavo. Tai lieka tik hipotezė. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Vestuvės; Raudos; Instrumentinė muzika; Wedding; Laments; Instrumental music.

ENThe article analyses the aspect of traditional lamentation during weddings in one of the Lithuanian regions – North East Aukštaitija. There are few facts indicating that bride’s lamentation was accompanied by violin. It is difficult to believe that violin could accompany the bride’s lamentation because this is an instant, improvisational chant. Nevertheless, the descriptions of such playing and recorded music samples (paper notes only, we have no audio records) leave many questions unanswered, but also induce us to think that it could be an attempt to record already the extinct tradition of polyphactural ensemble music-making. Similar tradition of wedding music-making, preserved and properly recorded, is featured by the closest neighbours of Aukštaitija – Byelorussians (in the northern part of Byelorussia), and also by other nations even further to the North East. The lamenter (or even several of them) and the musician intuitively coordinate the main tune accents of independent improvisational melodies, their absolute height, even though at the same time the texture of such combination remains heterochronic and heterorhythmic. The possibility of such music-making in Aukštaitija weddings is quite high also because the lamentation melodies of this region are closely related to Byelorussian wedding laments by intonation arrangement. Unfortunately, the lack of reliable facts does not allow us to maintain that the polyphactural ensemble music-making indeed existed in Lithuania. This remains a mere hypothesis.