Kaltės ypatumai kilus sutartinei atsakomybei Lietuvoje ir Vokietijoje

LTŠiame straipsnyje, remiantis Lietuvos ir Vokietijos teisiniu reguliavimu, teisės moksline doktrina ir Lietuvos teismų praktika, analizuojami kaltės ypatumai sutartinės civilinės atsakomybės kontekste Lietuvos ir Vokietijos teisėje. Siekiant ištirti kaltę kaip civilinės atsakomybės sąlygą, šiame straipsnyje atskleidžiami minėtose valstybėse vyraujantys kaltės sampratos ypatumai, taip pat apžvelgiamos nacionaliniuose teisiniuose reguliavimuose įtvirtintos kaltės formos, aptariama kaltės įrodinėjimo specifika ir kreditoriaus kaltės įrodinėjimo reikšmė. Siekiant išnagrinėti atsakomybės be kaltės taikymo ypatumus ir dėl jų praktikoje kylančią problematiką, išskiriama Lietuvos ir Vokietijos teisinio reguliavimo specifika ir kompleksiškumas. Nors atskira kaltės samprata šių valstybių civiliniuose kodeksuose nėra pateikta, atlikus sisteminę minėtų teisės aktų analizę, šiame straipsnyje prieita prie išvados, kad įstatymų leidėjai kaltės sampratą sieja su sutartinės prievolės neįvykdymu dviem kaltės formomis – tyčia ir neatsargumu. Nagrinėjamų valstybių civiliniuose kodeksuose įtvirtinus skolininko kaltės prezumpciją, kreditoriaus kaltės įrodinėjimas vis tiek lieka reikšmingas, kadangi kreditoriui tenka proporcinga atsakomybės dalis jo atsakomybės už žalą ribose. [Iš leidinio]Viena vertus, Lietuvos ir Vokietijos civiliniuose kodeksuose įtvirtintas sąlygiškai kompleksiškas sutartinės atsakomybės be kaltės reguliavimas turi nemažai skirtumų ir ypatybių, tačiau tiek Vokietijoje, tiek Lietuvoje sutartinę prievolę garantuoti pažeidusi šalis, įrodžiusi specialiųjų atsakomybės sąlygų visetą, atsako pagal griežtosios atsakomybės taisykles. Reikšminiai žodžiai: kaltės ypatumai, skolininko kaltės prezumpcija, kreditoriaus kaltės įrodinėjimas, atsakomybė be kaltės, verslininko atsakomybė, prievolė garantuoti. [Iš leidinio]

ENIn this article, on the basis of Lithuanian and German legal regulation, legal doctrine and Lithuanian case law, the peculiarities of fault in Lithuanian and German law in the context of contractual civil liability are analysed. Aiming to examine fault as a condition of civil liability, this article reveals the peculiarities of the concept of fault prevailing in the aforementioned countries, provides an overview of the forms thereof enshrined in the national legal regulations, and discusses the peculiarities of proving fault and the significance of proving the creditor’s fault. In order to analyse the peculiarities of the application of liability without fault and the problems arising from this in practice, the specificity and complexity of the Lithuanian and German legal regulation are highlighted. Although the civil codes of these countries do not contain a separate concept of fault, a systematic analysis of the aforementioned legal acts leads to the conclusion that the legislators relate the concept of fault to the non-performance of a contractual obligation in two forms of fault: intention and negligence. The presumption of fault on the part of the debtor in the civil codes of the abovementioned states still makes the proof of the creditor’s fault relevant, since the creditor bears a proportionate share of liability to the extent that it is responsible for the damage.On the one hand, the relatively complex regulation of contractual liability without fault in the civil codes of Lithuania and Germany has a number of differences and peculiarities; however, in both countries the breaching party is liable under the strict liability rules if the special liability conditions are proved. Keywords: peculiarities of fault, presumption of debtor’s fault, proof of creditor’s fault, civil liability without fault, entrepreneur’s liability, obligation to guarantee. [From the publication]