Įvykio vietos tyrimo praktika Lietuvoje ir jos tobulinimo galimybės

LTStraipsnyje pateikta įvykio vietos tyrimo, kaip atskiro procesinio veiksmo, tapatinimo su įvykio vietos apžiūra problemika. Tyrimu siekta išsiaiškinti ne tik įvykio vietos tyrimo, tapatinamo su įvykio vietos apžiūra, teorines problemas, bet ir atskleisti praktikos problemas ir jos tobulinimo galimybės. Atlikus empirinį tyrimą nustatyta, kad įvykio vietos apžiūra tapatinama su įvykio vietos tyrimu. Padarytos išvados, kad praktikoje specialistai (priešingai nei „universalūs“ policijos pareigūnai) nesureikšmina šių procesinių veiksmų skirtumų ir jų neišskiria, nes dirbdami įvykio vietoje geba ir atlieka visus būtiniausius su įvykio vietos apžiūra ir tyrimu susijusius veiksmus, tarp kurių yra ir objektų tyrimas vietoje, t. y. esminis įvykio vietos apžiūros ir įvykio vietos tyrimo atribojimo kriterijus. Taip pat teigtina, kad Lietuvoje diegiama „universalaus“ policijos pareigūno koncepcija, kuria vadovaujantis pirmasis į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas atlieka pirminius, svarbiausius ir neatidėliotinus procesinius veiksmus, turi trūkumų. Vienas iš tokių trūkumų yra „universalaus“ policijos pareigūno nekompetentingai atliekamos įvykio vietos apžiūros. Todėl galima teigti, kad ne kiekvienas „universalus“ policijos pareigūnas, aprūpintas „kriminalisto lagaminėliu“ ar kitokiomis technikos priemonėmis, sugebės tinkamai ir kompetentingai atlikti įvykio vietos apžiūrą, jeigu jis nebus apmokytas, neturės teorinių žinių ir praktinių įgūdžių. Reikšminiai žodžiai: įvykio vietos tyrimas, įvykio vietos apžiūra, objektų tyrimas, specialistas, ekspertizė, „universalus“ policijos pareigūnas. [Iš leidinio]

ENThis article presents the problem of identifying the investigation of the scene of an incident as a separate procedural action from the inspection of the scene of the incident. The aim of the study was not only to elucidate the problem of equating the investigation of the scene with the inspection of the scene in theory, but also to reveal the problems and the possibilities of its improvement. After carrying out an empirical study, it was found that the inspection of the scene of an incident is identified with the investigation of the scene of the incident. The conclusion was drawn that in practice specialists (as opposed to “universal” police officers) do not emphasize the differences between these procedural actions and do not distinguish them. This because they are able to perform all the necessary actions related to the inspection and investigation of the scene of the incident while working at the scene, including the examination of objects on the spot – i.e., an essential criterion for delimiting the inspection of the scene and the investigation of the scene. It was also concluded that the concept of the “universal” police officer implemented in Lithuania – which is guided by the idea that the first police officer who arrives at the scene of the incident performs the primary, most important and urgent procedural actions – has flaws. One such shortcoming is the incompetent examination of the scene by the “universal” police officer. Therefore, it can be said that not every “universal” police officer equipped with a criminologist’s suitcase or other technical tools will be able to properly and competently perform an inspection of the scene of an incident if they are not trained and do not have theoretical knowledge and practical skills. Keywords: scene investigation, scene inspection, object investigation, specialist, expertise, universal police officer. [From the publication]