Netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo atribojimo problemos

LTŠioje publikacijoje analizuojamas netiesioginės tyčios ir nusikalstamo pasitikėjimo intelektualinio momento turinys, jo atribojimo kriterijai nusikalstamose veikose prieš kitą žmogų: jo sveikatą ir gyvybę. Neretais faktinė riba tarp šių kaltės rūšių yra labai nežymi, todėl tinkamas kaltės turinio nustatymas sudaro prielaidą teisingai kvalifikuoti asmens įvykdytą nusikalstamą veiką. Remiantis doktrina ir teismų praktika straipsnyje nagrinėjama: kokias nusikalstamos veikos aplinkybes turi suvokti asmuo norėdamas konstatuoti, kad jis suvokė daromos veikos pavojingą pobūdį, kokie kriterijai patvirtina, kad asmuo veikos darymo metu suvokė daromos veikos rizikingumą. Be to, straipsnyje nagrinėjama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika: požymiai, kurie, teismų nuomone, liudija veikos pavojingo pobūdžio ar rizikingumo suvokimą, kaip vertinamos asmens psichinis santykis nusikalstamose veikose žmogaus gyvybei ir sveikatai, kai naudojamas ne intensyvus smurtas. Atlikus teismų praktikos analizę paaiškėja, kad teismai neretai daro klaidas vertinant ir nustatant veikas padariusių asmenų kaltės turinį. Antroje straipsnio dalyje nagrinėjamas antras intelektualiojo kaltės momento elementas – padarinių numatymas. Autoriaus nuomone, padarinių numatymas yra vienas iš turiningiausių kaltės elementų, lemiančių veiką padariusio asmens kaltės formą ir rūšį. Tinkama šio požymio analizė ir vertinimas yra itin svarbus nustatant veiką padariusio asmens kaltę, ypač nusikalstamose veikose, kuriose kaltinamasis panaudoja ne itin intensyvų smurtą. Reikšminiai žodžiai: tyčia, neatsargumas, netiesioginė tyčia, nusikalstamas pasitikėjimas, pavojingo pobūdžio suvokimas, veikos rizikingumo suvokimas, padarinių numatymas. [Iš leidinio]

ENThis publication analyzes the content of the intellectual moment of indirect intent and criminal trust, and its limiting criteria in criminal acts against another person regarding their health and life. Often, the actual border between these types of guilt is very slight, so the proper determination of the content of guilt is a prerequisite for correctly qualifying a criminal act committed by a person. Based on doctrine and court practice, the article examines: what circumstances of a criminal act a person must be aware of in order to state that they were aware of the dangerous nature of the act; and what criteria confirm that the person was aware of the riskiness of the act at the time of the act. In addition, the article examines aspects of the practice of the Supreme Court of Lithuania: signs that, in the opinion of the courts, testify to the perception of the dangerous nature or riskiness of the act; and how the mental relationship of a person in criminal acts against human life and health is assessed when non-intense violence is used. The analysis of court practice reveals that courts often make mistakes in assessing and determining the content of perpetrator’s guilt. The second part of the article examines the second element of the intellectual moment of guilt – the anticipation of consequences. In the author’s opinion, foreseeing consequences is one of the most meaningful elements of guilt that determine the form and type of guilt of the person who committed the act. Proper analysis and assessment of this feature is particularly important in determining the guilt of a person who has committed a crime, especially in criminal acts where the accused uses less intense violence. Keywords: intent, negligence, indirect intent, criminal trust, awareness of the dangerous nature, awareness of the riskiness of the act, foreseeing the consequences. [From the publication]