Kaimo bendruomenė ir muzikavimo tradicijos

LTŠio darbo objektas – lietuvių muzikavimo tradicijų ir kaimo gyvensenos ryšiai. Darbo tikslas – analizuojant, lyginant, apibendrinant išsiaiškinti, kaip žmogaus socialinė padėtis, kaimo bendruomenės sąranga atsispindi tradicinėje lietuvių instrumentinėje ir vokalinėje muzikoje. Darbo uždaviniai – pasirėmus etnografine medžiaga, išskirti lietuvių kaimo bendruomenės socialinių grupių muziką, išsiaiškinti kokia muzikinė kūryba joms būdinga, nustatyti, kaip žmogaus socialinis statusas skatina pasirinkti tam tikro tipo muziką. Apžvelgę įvairius lietuvių liaudies muzikavimo atvejus, galime teigti, jog ši muzika yra tiesiogiai susijusi su žmogaus padėtimi kaimo bendruomenėje, papročiais ir įprastais elgesio modeliais. Skirtingoms socialinėms žmogaus amžiaus grupėms taikoma skirtinga muzika: vaikams skiriama vienokia, piemenys kuria kitokią, jaunuomenė turi dar kitokią. Jaunuolių galimybė laisvai vaikščioti į vakarėlius sieta su priėmimu į suaugusiųjų bendruomenę. <...>Nemaža dalis muzikos siejasi su įvairiomis apeigomis. Pastebėta, jog skirtingas kalendorines apeigas ir jų muziką atlieka skirtingoms kaimo socialinėms grupėms priklausantys asmenys. Panašiai nutinka ir šeimos papročiuose. <...>Muzikavimas galėjo įtvirtinti ir keisti žmogaus socialinę padėtį kaimo bendruomenėje. Kai kurių pateikėjų teigimu, turtingesni žmonės stengdavosi nesilinksminti kartu su beturčiais, savo turtą jie galėjo demonstruoti kad ir užsiprašydami į vestuves daugiau muzikantų. <...>Nagrinėjant įvairius muzikos atlikimo atvejus, nustatyta, jog instrumentinę muziką dažniausiai atlikdavo vyriškos lyties atstovai, o vokalinė muzika buvo būdingesnė moterims. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Kaimo bendruomenė; Muzikavimo tradicijos; Kaimo gyvensena; Rural society; Music performing traditions; Rural way of living.

ENThe object of this work are the links of the traditions of Lithuanian music and the way of life of the village by analysing how a person’s social situation, and organisation of the village community was reflected in traditional Lithuanian instrumental and vocal music. The tasks of this work are to distinguish the music of the social groups of the Lithuanian village community, define what kind of musical work was characteristic for them, and determine how a person’s social status encouraged the choosing of a particular type of music. Giving an overview of the performing of Lithuanian folk music, one can maintain, that this music is directly linked with a person’s status in village society, customs and standard models of behavior. Different music is attributed to different ages in a person’s social groups: one kind is attributed to children, shepherds create another, and youth have yet another kind. The possibility of youth to go to parties is linked with their acceptance into the community of adults. A large part of music is linked with various customs. Different calendar customs and the music that went along with them was performed by people belonging to different social groups from the village. Making music could have entrenched and changed a person‘s social status in village society. Wealthier people tried to avoid celebrating with the poor, or could demonstrate their wealth by requesting more musicians. In examining the performance of music, it was determined, that instrumental music most often was performed by males, while vocal music was performed by women.