Iššūkiai įgyvendinant Lietuvos psichikos sveikatos politiką
LTTyrimo tikslas buvo kompleksiškai išanalizuoti Lietuvos psichikos sveikatos politikos formavimo ir įgyvendinimo raidą 1990-2013 metais bei moksliškai įvertinti jos veiksmingumą. Pasitelkus sisteminės analizės paradigmą ir realistinio vertinimo metodinę prieigą, vykdyta kompleksinė analizė (ekspertų interviu, pirminių ir antrinių dokumentų analizė, turinio ir diskurso analizė). Buvo analizuojamas tiek su visuomenės psichikos sveikatos problemų sprendimu susijęs socialinis (žiniasklaidos šaltiniai) ir politinis (Lietuvos Respublikos Seimo stenogramos) diskursas, tiek psichikos sveikatos politikos ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumas. Rezultatai. Analizė atskleidė, kad Lietuvos psichikos sveikatos politikoje šiuolaikiniai mokslo žiniomis grįsti principai yra tinkamai suformuluoti, tačiau nėra įgyvendinami, todėl Lietuvos psichikos sveikatos politika negali būti laikoma veiksminga. Aptiktas visuomenės nuostatų, valdžios institucijų sprendimų ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veikimo bei vertinimo būdų nepalankus derinys, kuris veikia ydingo rato principu. Išsiaiškintos šios svarbiausios ydingo rato mechanizmo grandys, veikiančios tuo pačiu metu ir kaip nepalankių reiškinių bei rodiklių priežastys, ir kaip jų pasekmės: valstybės biudžeto, PSDF ir ES fondų lėšos daugiausia investuojamos į ankstesnių tradicijų suformuotą paslaugų sistemą, stiprinančią socialinės atskirties, stigmatizacijos ir bejėgiškumo reiškinius; sustabdyta arba pernelyg lėta veiksmingų visuomenės sveikatos intervencijų ir psichosocialinių bendruomeninių technologijų plėtra; neveikia sistemos ir jos atskirų grandžių nepriklausomo vertinimo mechanizmai; visuomenės psichikos sveikatos rodikliai yra nuolat prasti.politikų sprendimuose vyrauja prisitaikymas prie sistemos tradicijų ir visuomenėje paplitusių socialinę atskirtį ir netoleranciją palaikančių nuostatų. Svarbiausiose psichikos sveikatos politikos srityse - siekiant įgyvendinti veiksmingą savižudybių prevenciją, vaikų psichikos sveikatos priežiūros paslaugų plėtrą ir perėjimą nuo institucinės globos prie veiksmingų bendruomeninių paslaugų, - nepavyko pasiekti paradigmos lūžio ir proveržio, nors į sistemą investuota nemažai papildomų finansinių išteklių. Lietuvoje veikianti psichikos sveikatos priežiūros sistema yra neveiksminga ir nepakankamai skaidri. Nėra sistemos ir jos grandžių veiklos veiksmingumo kriterijų, pagal kuriuos būtų galima vertinti į sistemą investuojamų lėšų efektyvumą. Nesukurtos paskatos siekti naujovių, vykdyti nepriklausomą lėšų efektyvumo, žmogaus teisių apsaugos ir kitų sistemos veiklos rezultatų stebėseną. Identifikuotos sisteminės Lietuvos psichikos sveikatos priežiūros sistemos spragos nesusijusios su finansinių išteklių trūkumu. Sistemos ydingumo požymiai stiprėjo ne 1990-2000 metais, o 2001-2013 metais, kai ekonomika augo (2001-2007) ir buvo naudojami Europos Sąjungos fondai (2007-2013). Žiniasklaidos ir politinio diskurso analizė atskleidė nedidelius teigiamus visuomenės psichikos sveikatos ir jos problemų suvokimo pokyčius, tačiau nepakanka politinės valios ir visuomenės narių suvokimo, kad veiksmingi sprendimai įmanomi tik tuo atveju, jei bus bendrais veiksmais įgyvendinti šiuolaikiniai principai ir atsisakoma socialinės atskirties ir stigmos tradiciją bei vienpusį biomedicininį modelį palaikančių paslaugų vyravimo. Tokia visuomenės ir politinio diskurso būsena leido pasiekti, kad modernios psichikos sveikatos politikos principai suformuluoti dokumentuose, bet trukdo šią politiką įgyvendinti.Tokios vis dar nepakankamai brandžios visuomenės ir politinio elito nuostatos palaiko ydingą ratą, stabdo veiksmingas inovacijas psichikos sveikatos priežiūros sistemoje ir kelia grėsmę sveikos visuomenės raidai bei nacionaliniam saugumui. Nepriklausomos stebėsenos mechanizmai leistų padidinti ir psichikos sveikatos politikos įgyvendinimo, ir psichikos sveikatos priežiūros sistemos veiksmingumą, sykiu palaipsniui pakeisti visuomenės nuostatas. Kuriant psichosocialinės gerovės indeksą, siūloma įtraukti rodiklius, susijusius su visuomenės psichikos sveikata, ir rodiklius, vertinančius psichikos sveikatos priežiūros veiklą, ir nepriklausomu būdu analizuojant šių rodiklių kaitą nuolat koreguoti psichikos sveikatos politikos įgyvendinimą. Siekiant kuo greičiau nutraukti ydingo rato mechanizmus, kurie yra tapę grėsminga kliūtimi stiprinti Lietuvos visuomenės psichikos sveikatą ir įgyvendinti moderniais principais grįstą psichikos sveikatos politiką, būtinas naujas politinės valios pasireiškimas ir platesnė negu iki šiol suinteresuotų permainomis proceso dalyvių koalicija, kartu ir įvairių mokslo krypčių akademinio sektoriaus atstovų aktyvus įsitraukimas. [Iš leidinio]
- Dilemmas of discrimination against people with disabilities in the health care system / Ingrida Baranauskienė. Social welfare: interdisciplinary approach. 2023, Vol. 13, p. 98-113.
- Lithuania mental health country profile / Dainius Pūras, Arūnas Germanavičius, Robertas Povilaitis, Marija Veniūtė, Domantas Jasilionis. International review of psychiatry. 2004, 16, 1-2, p. 117-125.
- Mortality from external causes in Lithuania: looking for critical points in time and place / Ramune Kalediene, Skirmante Starkuviene, Jadvyga Petrauskiene. Scandinavian journal of public health. 2004, Vol. 32, no. 5, p. 347-380.
- Selling madness: psychopharmaceutical companies in Lithuania, 1990-2000 / Vincent Giedraitis. Lituanus. 2003, vol. 49, no. 1, p. 6-27.
- Sutrikusios psichikos asmenų vaizdavimas Lietuvos žiniasklaidoje : disertacija / Jurga Mataitytė-Diržienė. Vilnius, 2011. 232 p.
- Užburtame rate: savižudybių paplitimas Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo / Danutė Gailienė. Psichologija. 2005, t. 31, p. 7-15.
