LTRašydami vieną iš Lietuvoje išleistų kriminalistikos vadovėlių teigėme, kad kriminalistikos mokslas nuolat plėtojamas, tobulėja kriminalistinių tyrimų metodikos, didėja kriminalistikos galimybės, į nusikaltimų tyrimo sferą skverbiasi efektyviausios mokslinės technologijos. Kas lemia kriminalistikos plėtrą? Pirmiausia, šio mokslo plėtotę stipriai veikia teisėsaugos institucijų poreikiai. Kriminalistai mokslininkai, ieškodami naujų mokslo laimėjimų taikymo galimybių nusikaltimams tirti, tai daro vykdydami teisėsaugos institucijų užsakymus. Naujausios technologijos ir vis didesnės dirbtinio intelekto galimybės keičia mūsų gyvenimo įpročius. Sykiu nuolat tobulėja nusikaltimų padarymo būdai, atsiranda naujos jų rūšys, todėl prireikia naujų tyrimo metodikų, kurios atlieptų nūdieną. Antra, yra glaudus ryšys tarp esamų ir kuriamų kriminalistikos koncepcijų; vienos jų tobulinamos toliau, kitos nepasiteisina praktiškai, tad kriminalistikos mokslas priverstas nuolat vystytis atliepiant visas esamas tendencijas. Trečia, kriminalistikoje vis kūrybiškiau taikomi laimėjimai tokių mokslų, kurie niekada nebuvo tiesiogiai taikyti nusikaltimams tirti. Įvairios technologinės naujovės, tokios kaip genetinės analizės metodai, forenzinės chemijos pažanga, vaizdo ir garso analizės technologijos ir kompiuterinės priemonės kriminalistiniams tyrimams suteikia naujas galimybes įkalčiams rinkti, nusikalstamų veikų prevencijai ir nusikalstamiems veiksmams identifikuoti. Tad kriminalistikos, kaip ir kitų mokslų, vystymosi tempai itin spartėja. Dar vienas veiksnys, kuris itin reikšmingas kriminalistikos mokslo plėtrai, – tarptautinis bendradarbiavimas. Informacijos ir gerosios patirties mainai tarp valstybių, tarptautinių organizacijų, kriminalistinių institucijų ir mokslininkų skatina inovacijas, naujų metodų diegimą ir bendrą pažangą kovojant su nusikalstamumu.Visi šie veiksniai sąveikauja ir padeda kriminalistikos mokslo plėtrai, prisidėdami prie efektyvesnio nusikalstamumo prevencijos, nusikaltimų tyrimo ir teisingumo užtikrinimo. Tačiau tenka pripažinti, kad tada buvo praleistas dar vienas svarbus faktorius – asmenybės įtaka kriminalistikos mokslo plėtrai ir jos dinamikai, sujungiančiai į visumą atskirus komponentus. [Iš teksto, p. 29-30]