Konstitucijų dalykai: Lietuvos naujausios istorijos papildai. Pasakojimas dokumentais apie 1988-1992 metų laikotarpį Lietuvoje

LTŠiandien, prisimenant prieš dešimtį metų įvykusį tautos balsavimą, verta paryškinti Konstitucijos vaidmenį mūsų teisinėse ir politinėse valstybės atkūrimo bei raidos peripetijose. Jau Atgimimo laikotarpiu rodyta pastangų parengti tartum geresnę, daugiau teisių žadančią Lietuvos TSR Konstituciją. Vieną projektą rengė LTSR Mokslų Akademija, kitą – Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio bendra darbo grupė ar komisija. Jai vadovavo Pranas Kūris, o Konstitucijos preambulę parašė Justinas Marcinkevičius. Valdžia išleido tą projektą nedideliu tiražu, lyg būtų „vidaus vartojimui“, o Sąjūdis, neklausdamas jokio leidimo, – dideliu tiražu ir plačiai skleidė visuomenei. Ten Lietuva vis dar buvo įvardijama kaip SSRS dalis, o naujovės glūdėjo svarbiose detalėse: suverenitetas savo žemei ir jos gelmėms, įstatymų viršenybė prieš SSRS įstatymus, kurie galiotų tik LTSR Aukščiausiajai Tarybai juos papildomai tvirtinant. Tokią Konstituciją ar bent jos svarbiausius straipsnius siūlėme priimti jau garsiojoje LTSR Aukščiausiosios Tarybos 1988 m. lapkričio sesijoje. LKP ir Aukščiausiosios Tarybos vadovai neleido net pateikti ir diskutuoti šios Konstitucijos straipsnių; Sąjūdis trenkė durimis ir ilgai pyko, bet viskas išėjo dar geriau. Dalykas tas, kad Sąjūdis ją vertino nevienareikšmiškai ir po konflikto su stagnuojančia LKP ėmėsi tuoj rengti projektą iš naujo, jau be jokios CK globos ar pagalbos. Turiu perspėti, kad primenu šiuos dalykus taip, kaip prisimenu, o pagal dokumentus apie tai turėtų būti parašyta istorikų diplominių darbų bei daktaratų. [Iš teksto, p. 16-17]

• Istorija / History
• Politikos mokslai / Political sciences