LTXVIII a. pabaigoje, po III - paskutiniojo Respublikos padalijimo Lietuvą prijungus prie Rusijos Trakų apskritis (kuriai tuo metu priklausė Kruonis su apylinkėmis) buvo priskirta naujai įkurtai Vilniaus gubernijai. 1797 m. caro Pavlo I įsakymu Vilniaus ir Slonimo gubernijos buvo sujungtos į vieną Lietuvos guberniją su centru Vilniuje. 1801 m. Aleksandro I įsakymu vėl sudarytos dvi gubernijos - Vilniaus ir Gardino. Vėlesniais laikais, mažėjant ar didėjant Lietuvos teritorijoje buvusių gubernijų skaičiui ir plotui, Trakų apskritis su Kruonio apylinkėmis iki pat XX a. pradžios priklausė Vilniaus gubernijai su centru Vilniuje. Anapus Nemuno buvusi Lietuvos dalis, paprastai vadinta Užnemune, nuo 1807 m. priklausė Varšuvos kunigaikštystei, kurios nepriklausomybė buvo tik sąlyginė - ši valstybė priklausė Prancūzijos ir imperatoriaus Napoleono įtakos zonai. Ruošdamasis žygiui į Rusiją, 1812 m. Napoleonas prie tuometinių jos sienų - Nemuno upės sutelkė 420 000 karių armiją (neskaitant rezervo). Be prancūzų, bene pusę visos kariuomenės sudarė pavaldžių kraštų kariai. [Iš straipsnio, p. 228]