Kova dėl lietuviškų pamaldų Kalvių bažnyčioje

LTXIX a. pabaigoje Kalvių parapijoje beveik visi parapijiečiai buvo lietuviai, tačiau nuo senų laikų Kalvių bažnyčioje (kaip ir kitose aplinkinėse bažnyčiose) pamaldos vykdavo tik lenkų kalba. 1893 m.: nors parapija grynai lietuviška, tačiau Kalvių parapijoje lietuviški pamokslai nesakomi - rašė „Apžvalga“. Visgi kitame leidinyje („Vienybė lietuvninkų“) nurodoma, kad būta ir lenkiškai kalbančių gyvenviečių - tai Žostautai, Šoliškės ir Jaginiškės (lietuviškais kalbančiais kaimais nurodyti Šnipeliai, Kandrotai, Vilūnai, Trūseikiškės). 1897 m. į Kalvių parapiją buvo atkeltas žinomas kovotojas už lietuvybę Vilniaus krašte kunigas Ignas Šopara. Pradėjęs čia dirbti, Kalvių bažnyčioje jis, be lenkiškų pamokslų, ėmė sakyti ir lietuviškus. Tai sukėlė didelį parapijiečių lenkų pasipriešinimą, kurie gavo dvasinės vyresnybės palaikymą ir pasiekė, kad I. Šopara būtų iškeldintas iš Kalvių. Ši istorija plačiai buvo aprašyta laikraštyje „Tėvynės sargas“ 1899 m., kurio straipsnis po trejų metų buvo perspausdintas kitame laikraštyje „Varpas“. [Iš straipsnio, p. 187]