Iš Darsūniškio praeities

LTDarsūniškio miestelio vardas kildinamas nuo Vilniaus bajoro Dirsūno vardo. Pirmiausia Kryžiuočių ordino kronikose atsirado ne miestelio, o žmogaus, bajoro nuo Vilniaus vardas Dirsūnas (1365 m. Dirzsune, 1366 m. Dirsumen, 1371 m. filius Dirsunen). Ir tik 1372 m. atsiranda terram Dirsunen - „Dirsūno žemė“ - dabartinis Darsūniškis. Tokiu būdu asmenvardis virto vietovardžiu. 1466 m. lapkričio 19 d. Darsūniškyje rašytame rašte Ldk Kazimieras nurodė, kad Miškai Vieštartaičiui dvaras duodamas atskirai nuo brolių. 1499 m. balandžio 26 d. Vilniuje rašytas raštas Ldk Aleksandro raštas kardininkui, Darsūniškio vietininkui Vaitiekui Ivaškevičiui, kuriame pranešama, kad persikrikštijusiai žydei Onai Jachnovai duodama Jono Jauneikaičio žemė Darsūniškio paviete. Šią žemę jos vyras buvo pirkęs prieš žydų išvarymą iš LDK 1495 m. Po dviejų metų (1501) Darsūniškio vietininku minimas Dobrogostas Narbutovičius4. 1510 m. gruodžio 18 d. Krokuvoje rašytu raštu valdovas Žygimantas Senasis Darsūniškio dvarą ir valsčių atidavė valdyti maršalkai Venslavui Kostevičiui iki jo mirties5. Greičiausiai kaip užstatas už pasiskolintą pinigų sumą. [Iš straipsnio, p. 164]

• Lietuvos Metrika. Knyga 10 (1440–1523); Užrašymų knyga 10 / Lietuvos istorijos institutas; [parengė Egidijus Banionis, Algirdas Baliulis]. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1997. 179 p.
• Lietuvos Metrika. Knyga 6 (1494–1506); Užrašymų knyga 6 / Lietuvos istorijos institutas; parengė Algirdas Baliulis. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2007. 515 p.