Darsūniškio bažnyčia ir parapija

LTYra manoma, kad Ldk Vytautas tikriausiai bus prisidėjęs prie parapinės Darsūniškio bažnyčios įkūrimo, galbūt užrašęs jai fundaciją, kuri neišliko. Parapijų kūrimo valstybinėse žemėse iniciatoriai buvo laikinieji valstybės žemės valdytojai arba jos nuomininkai. Jie neturėjo teisės funduoti valstybės žemės dvasininkams. Todėl jie savo iniciatyva stengdavosi gauti Lietuvos didžiojo kunigaikščio, o po 1569 m. unijos - Lenkijos karaliaus konfirmacinių privilegijų. Darsūniškio bažnyčia buvo įkurta valstybinėje žemėje — seniūnijoje. Darsūniškio Svč. Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų, šv. Andriaus iršv. Elžbietos medinei bažnyčiai naują fundaciją suteikė Ldk Kazimieras Jogailaitis, kuris 1473 m. kovo 1 d. savo raštu Darsūniškio bažnyčios ir klebonų išlaikymui dovanojo penkis valstiečius, priklausančius Trakų piliai, su visu jų turtu ir prievolėmis, grūdų ir daržovių dešimtinę iš Darsūniškio ir Eigeniškių dvarų, kasmet po du saikus medaus ir akmenį vaško iš Trakų pilies, o taip pat Butiškės žemę. Darsūniškio bažnyčios fundaciją 1492 m. gruodžio 4 d. papildė Ldk Aleksandras. Atsižvelgdamas į Darsūniškio klebono Mikalojaus prašymą dėl blogos bažnyčios materialinės padėties, suteikė klebonui teisę bažnytinėje žemėje pasistatyti laisvą nuo bet kokių mokesčių smuklę ir užrašė dešimtinę grūdų (kviečių, rugių, miežių bei grikių) iš Jiezno dvaro. [Iš straipsnio, p. 151]

• Kauno dekanato bažnyčių raida XV–XVII a / Vaida Kamuntavičienė. Lituanistica. 2006, Nr. 4, p. 1-22.
• Lietuvos Metrika. Knyga 229 (1540-1541); 10-oji Teismų bylų knyga: (XVI a. pabaigos kopija) / Vilniaus universitetas ; [parengė tekstus - Stanislovas Lazutka ... [et al.]. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2003. LXVII, 262 p.
• Lietuvos parapijos XV-XVIII a / Mečislovas Jučas. Vilnius : Aidai, 2007. 197 p.