LT1702 metų kovo mėnesį lietuvių pajėgos, vadovaujamos Mykolo Servacijaus Višnioveckio, prie Darsūniškio sumušė pulkininko Aleksandro Humerhjelmo (Alexander Hummerhjelm) ekspediciją, judėjusią Nemunu aukštyn nuo Kauno. Šiam mūšiui aprašyti ir yra skirtas šis straipsnis. Šiaurės karui Lietuvoje yra skirta daug darbų, parašytų Švedijoje ir Lenkijoje, šiek tiek apie tai yra rašę ir lietuviai, tačiau Lietuvos kariuomenės dalyvavimas karo veiksmuose yra labai prastai dokumentuotas, daugelis skaičių žinomi apytikriai, o apie dalinių organizaciją, ginkluotę, parengimą ir karo vadus žinome labai nedaug. Darbe buvo pasinaudota šio laikotarpio Lenkijos istoriografijos klasika, Kazimiero Jarochovskio, Erazmo Otwinowskio ir E. Kotlubajaus darbais, kurie daugeliui studijų tapo atraminiai. Priimti XX a. II pusės Lenkijos istoriografijos nuostatas, daugiausiai formuotas Jano Wimmerio, kuris mažokai dėmesio skyrė Lietuvos specifikai, reikia labai atsargiai. Labai naudingi pasirodė naujausi Miroslavo Nagielskio ir Andrzejaus Rachubos darbai. Lietuvių istorijos specialistai Šiaurės karu susidomėjo Oskaro Urbono dėka. Išeivijoje einančiame „Karyje“ jis paskelbė keletą straipsnių ciklų. Broniaus Dundulio darbas tėra tam tikra apžvalga, nedaug padedanti konkretaus tyrimo atveju, tačiau suteikianti jam reikalingą kontekstą. Nedidelė Rimanto Jaso žinutė pateikia keletą detalių, tačiau nenurodžius šaltinio gali būti mažai naudinga. Kadangi vis dar neturime kito tyrinėtojo, kuris galėtų skaityti šaltinius švedų kalba, O. Urbono informacija unikali, ją galima naudoti kaip antrinį šaltinį, neturint patikimesnių. [Iš straipsnio, p. 128]