Kruonio istorijos bruožai XV a. pab. - XVII a. pab.

LTKruonio priešistorė nėra visiškai aiški. Populiari yra Kruonio kaip antikryžiuo- tiško lietuvių forposto istorijos versija. XX a. pradžioje Vilniuje gyvenęs istorikas A. Šišmanas savo darbe apie karaimų apgyvendinimą LDK žemėse XIV a. pabaigoje teigia, kad karaimai Vytauto buvo apgyvendinti ne tik Naujuosiuose Trakuose saugoti salos pilį, bet ir Lietuvos-Ordino pasienyje (kuris buvo iki Žalgirio mūšio) iš šiaurės į pietus: Saločiuose, Biržuose, Pasvalyje, Upytėje, Kėdainiuose, Ukmergėje, Kaune, Kruonyje, Trakuose. Taip sudaryta linija Saločiai-Kruonis. Tai leidžia teigti, kad karaimai pasienyje buvo apgyvendinti sąmoningai, siekiant apginti pagrindinius kelius, vedančius į krašto gilumą. Cituodamas Balinskio ir Lipinskio darbą „Polska Starožytna“, I t., A. Šišmanas mini šias karaimų Lietuvoje gyvenamas vietoves - Naujuosius Trakus, Kauną, Panevėžį, Pasvalį, Saločius ir Biržus. A. Šišmanas teigia, kad remiantis karaimų rankraščiais dar galima pridėti ir Naujamiestį, Šventežerį, Šėtą, Pumpėnus, Pušalotą, Kėdainius ir Kruonį. Lietuvos gyventojų informacija dar prideda ir Ukmergę, Krekenavą, Upytę, Karaimiškes (kaimas 6 km nuo Biržų) ir Karaimų vienkiemį (prie pat Biržų). Apibendrindamas savo hipotezę, A. Šišmanas teigia, kad buvo dvi lietuvių gynybinės linijos: pirmoji - karaimų ir dengė kraštą nuo Kalavijuočių ordino, antroji - totorių ir dengė kraštą nuo Prūsijos kryžiuočių. Kadangi patogiausias kelias link Vilniaus vedė per Kauną, ten sutinkame ir karaimų, ir totorių. [Iš straipsnio, p. 94]

• Dėl Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės miestų istoriografijos objekto / Zigmantas Kiaupa. Lietuvos istorijos metraštis. 2008, 2007/2, p. 123-137.
• Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. T. 2, kn. 1, Rytų Lietuvos miestai ir miesteliai / Algimantas Miškinis. Vilnius : Savastis, 2002. 556 p.