Darsūniškis ir Vaiguva viduramžiais

LTViduramžių Darsūniškio istorijos liudininką - Darsūniškio piliakalnį - dar XIX a. nuolat ardė Nemunas. Vis dėlto XX a. pirmojoje pusėje dar tebestūksojo atskiroje Nemuno pakrantės kalvoje įrengto piliakalnio liekanos. Dar matėsi aikštelės kraštas, pylimas ir nuo sausumos pusės piliakalnį skyręs griovys. Šios liekanos užfiksuotos XX a. I pusės fotografijose ir 1936 m. sudarytame plane, bet jos nedaug pasako apie čia viduramžiais stovėjusią medinę pilį, lietuvių kovų su kryžiuočiais liudininkę. O ir tų menkų liekanų šiandien nebėra1. 1959 m. liepą, ties Kaunu pastačius hidroelektrinę ir patvenkus Nemuną, susidariusios Kauno marios pasiglemžė ne tik 45 gyvenvietes, bet ir šio krašto istorijos bei priešistorės paminklus - Darsūniškio, Rumšiškių ir Žiegždrių piliakalnius, didžiąją Dovainonių ir Guogų piliakalnių dalį. Dėl prasidėjusios Kauno marių krantų erozijos grėsmė iškilo ir kol kas mažiau nukentėjusiems Vieškūnų bei Pakalniškių piliakalniams. Buvo sunaikintas ir XIV a. Darsūniškio bei Vaiguvos krašte minimas Kračkiemio kaimas, ir šiaurinė šio krašto kaimynė - senoji Rumšiškių gyvenvietė, minima nuo 1382 m. Ji buvo perkelta į kitą vietą (sunaikintas Rumšiškių piliakalnis - ankstesnės epochos paminklas, XIV a. Rumšiškių pilies nebuvo). [Iš straipsnio, p. 71]