Kalvių senovės gyvenvietė

LTLietuvoje seniausios priešistorės tyrimai nepasižymi pastovumu ir geografiniu tolygumu. Iki šiolei dauguma tyrinėtų akmens amžiaus objektų telkiasi pietinėje šalies dalyje, kur plačiose ledyno tirpsmo vandenų suklostytose lygumose gausu titnago žaliavos. Be to, lengvuose smėlio dirvožemiuose išbarstytus priešistorinius dirbinius nesunku ir aptikti. Daugumas šių priešistorinių objektų lokalizuoti stambesnių upių ir ežerų pakrantėse. Kita akmens amžiaus vertybių santalkos vieta yra Vidurio Lietuvos stambiųjų upių (Nemuno, Neries, Šventosios) pakrantės. Ankstyvosios priešistorės tyrinėtų objektų gausa išsiskiria ir kai kurių stambiųjų krašto ežerų (Biržulio, Kretuono) pakrantės. Tačiau iki šiolei akmens amžiaus tyrinėtojams beveik nepažįstami yra atokiau nuo pagrindinių vandens arterijų esantys šalies regionai, ypač glacialinių kalvynų zona. Kaip tik viename iš tokių regionų ir tyvuliuoja Kalvių ežeras, kurio pakrantėje buvo surasta ir tyrinėta viena iš seniausių šiame regione akmens amžiaus gyvenviečių. Šiuo metu tai bene vienintelis finalinio paleolito laikotarpio paminklas Vidurio Lietuvoje, esantis atokiau nuo didžiųjų krašto upių (Nemuno, Neries) bei lokalizuotas aukštumų (glacialinio-fliuvoglacialinio kalvyno) zonoje. Šio straipsnio tikslas - kiek galima plačiau aptarti ir nušviesti bei pristatyti plačiajai visuomenei Kalvių senovės gyvenvietėje vykdytus archeologinius tyrimus bei jų metu surastą priešistorinę medžiagą. [Iš straipsnio, p. 11]