LTLokalinėje monografijoje „Kruonio apylinkės“ apžvelgiama Kruonio istorija nuo seniausių laikų iki šių dienų. Knygoje siekiama sutelkti istorinę medžiagą, saugomą ne tik atminties institucijose (muziejuose, archyvuose ir bibliotekose), bet ir pas vietinius gyventojus. Nors knygos pavadinime naudojamas terminas „apylinkė“ neapibrėžia konkrečių administracinių ribų, tačiau orientuojamasi į istoriškai su Kruonio valsčiumi siejamą teritoriją. Nusistovėjusi Kruonio valsčiaus teritorija iki sovietinės okupacijos apėmė keturias parapijas - Kruonio, Darsūniškio, Kalvių ir Vilūnų. Taigi, Kruonio apylinkes sudaro dar mažesnės kelios bendruomenės, turinčios savitus istorinius ir kultūrinius bruožus, atskirą lokalinę tapatybę. Kadangi XX a. 3^4 dešimtmečiuose vietinė savivalda buvo organizuota taip, kad gyventojai turėjo galimybę patys „iš apačios“ pasirinkti priklausomybę vienam ar kitam valsčiui, tai galima sakyti, kad iki 1940 metų egzistavusios Kruonio valsčiaus ribos buvo susiklosčiusios natūraliai, atsižvelgiant į atskirų kaimų bendrijų ir seniūnijų trauką link vieno ar kito valsčiaus, kaip administracinio, ekonominio ir kultūrinio centro. Buvusio Kruonio valsčiaus teritorija beveik sutampa su dabartine Kruonio seniūnija, priklausiančia Kaišiadorių rajono savivaldybei. [Iš Įvado]