LTStraipsnyje pateikiamos preliminarios pastabos apie tradicinius tikėjimus ir įsitikinimus geromis ir blogomis / laimingomis ir nelaimingomis dienomis, žinomus Dobrudžos totoriams ir Lenkijos-Lietuvos totoriams. Šiuo tikslu analizuojami tikėjimai, susiję su savaitės dienomis, paskelbti prancūzų kalba (Mefküre Mollova, „Croyances, que les turcs de Balkans attachment au jours de la semaine“, in: Acta Orientalia Academiae Scientiarum Hungaricae, 1969, XXIII (3), p. 361-376), ir įsitikinimai dėl laimingų ir nelaimingų dienų iš XIX a. totorių rankraščio - Aleksandrovičiaus chamailo (Marek Dziekan, „Opisanie dni miesięcznych z chamailu Aleksandrowicza“, in: Tatarzy polscy - adoptowani do narodu, pod redakcja Cz. Łapicz i M. Lewicka, Litteraria Copernica- na, 2 (18), 2016, s. 91-101). Abiejų minėtų leidinių duomenys papildyti medžiaga iš šio straipsnio autorės lauko tyrimų. Pagal savo pobūdį tai yra žodiniai ir rašytiniai tekstai, turintys praktinę paskirtį ir siejami su populiaria būrimo ir prognozavimo praktika. Nurodomi tam tikromis dienomis leidžiami ar draudžiami veiksmai, kurie grindžiami iš islamo istorijos pasitelkiant įvykius ir asmenybes pagal tai, kas parašyta Šventajame Korane. Šie veiksmai atspindi tradicinį eilinių žmonių gyvenimo būdą ir kalendorinius įsitikinimus. Bandyta susisteminti tam tikromis dienomis leidžiamas ir nepriimtinas veiklas, susijusias su žemės ūkiu, šeima, vestuvėmis, gimdymu, kelionėmis, ligomis, svajonėmis ir pan. Taikant lyginamosios analizės metodą išryškėja vadinamojo liaudies (populiaraus) islamo sąsajos su tiurkų tautoms bendru ir viso islamo pasaulio paveldu, nubrėžiamas Balkanų ir baltų kultūrų kontekstų vaidmuo.Spėjama, kad tai, kas išliko Dobrudžos totorių ir Lenkijos-Lietuvos totorių tikėjimuose, atspindi sakytinio ir rašytinio žodžio santykį: Dobrudžos totoriams tai, greičiausiai, žodinė, kasdienė versija, o Lenkijos-Lietuvos totoriams - rašytinis šaltinis. Žvelgiant į potencialius tyrimus ateityje, galima ieškoti panašaus pobūdžio rašytinių šaltinių plitimo Balkanuose pėdsakų. Taip pat galima siekti atskleisti universalius tikėjimų geromis ir blogomis dienomis matmenis, nes panašūs įsitikinimai žinomi ir tarp kitų etninių grupių ir tikėjimų. Raktiniai žodžiai: totoriai Balkanuose, Lenkijos-Lietuvos totoriai, tradiciniai tikėjimai, liaudies islamas. [Iš leidinio]
ENThe article provides preliminary notes on traditional beliefs and ideas about good and bad and happy and unhappy days known to Tatars in Dobrudja and Polish-Lithuanian Tatars. For this purpose, beliefs related to the days of the week from M. Mollova work (published in French, Mefküre Mollova, “Croyances, que les turcs de Balkans attachment au jours de la semaine”, in: Acta Orientalia Academiae Scientiarum Hungaricae, 1969, XXIII (3), p. 361-376) and beliefs about happy and unhappy days from Alexandrovich’s hamail, Tatar manuscript of the 19th century (Marek M. Dziekan, “Opisanie dni miesięcznych z chamaiłu Aleksandrowicza”, in: Tatarzy polscy - adoptowani do narodu, Cz. Łapicz i M. Lewicka (red.), Litteraria Copernicana, 2 (18), 2016, s. 91-101) are analysed. They are supplemented by materials from the author’s field studies. By their nature, these are oral and written texts that have a practical purpose and are associated with popular fortune-telling and predictive practices. The scope of permitted or prohibited actions on certain days is indicated, as well as the justification for this with the help of events and personalities from the history of Islam in accordance with what is written in the Holy Quran. They reflect the traditional lifestyle and calendar beliefs of the common people. An attempt was made to systematize the permitted and unacceptable activities on certain days related to agriculture, family, wedding, childbirth, travel, illness, dreams, etc. By means of their comparative analysis, the manifestations of the so-called/о/k (popular) Islam, the connection with the common Turkic and all-Islamic heritage are revealed, the role of the contexts of the Balkan and Baltic cultures is outlined.It is assumed that what has been preserved from the beliefs of the Tatars in Dobrudja and the Polish-Lithuanian Tatars reflects the relationship between the spoken and written word: for the Tatars in Dobrudja it is rather an oral, everyday version, while the Polish-Lithuanian Tatars have a written primary source. In the perspectives of the research, it is possible to look for traces of the spread of written sources of a similar nature in the Balkans. Also, to reveal the universal dimensions of beliefs in good days and bad days, as similar beliefs are known among other ethnic groups and denominations. Keywords: Tatars in the Balkans, Polish-Lithuanian Tatars, traditional beliefs, folk (popular) Islam.It is assumed that what has been preserved from the beliefs of the Tatars in Dobrudja and the Polish-Lithuanian Tatars reflects the relationship between the spoken and written word: for the Tatars in Dobrudja it is rather an oral, everyday version, while the Polish-Lithuanian Tatars have a written primary source. In the perspectives of the research, it is possible to look for traces of the spread of written sources of a similar nature in the Balkans. Also, to reveal the universal dimensions of beliefs in good days and bad days, as similar beliefs are known among other ethnic groups and denominations. Keywords: Tatars in the Balkans, Polish-Lithuanian Tatars, traditional beliefs, folk (popular) Islam. [From the publication]