Talonų, litų, eurų nematoma pusė

LTStraipsnyje apžvelgsime reikšmingesnius ir įsimintinesnius sąlyginai labai nesenos Lietuvos pinigų istorijos faktus, pinigų gamybos „virtuvės“ epizodus, juos iliustruodami archyvine medžiaga. Nuo 1993 iki 2012 m., besidarbuodamas Lietuvos banko Kasos departamento (toliau – LB KD) Pinigų gamybos skyriuje, dalyvavau prasmingame ir įdomiame Lietuvos pinigų kūrimo darbe5. Apyvartinių, proginių monetų techninių parametrų, t. y. skersmens, masės, prabos nustatymas, proginių monetų temų, atsižvelgiant į monetų kaldinimo tradicijas, laikmečio tendencijas, atranka, įvairių kategorijų monetų kokybės klausimai. Šie darbai buvo atliekami kartu su Kasos departamento Pinigų ekspertizės skyriaus kolegomis, kurie buvo atsakingi už gaminamų monetų tyrimus, banknotų kokybės patikrą. Svarbu paminėti ir glaudų bendradarbiavimą su Lietuvos monetų kalyklos specialistais, išmanančiais monetų kaldinimo procesus6. Atskira svarbi ir atsakinga Pinigų gamybos skyriaus sritis – banknotų sukūrimo, spaustuvių atrankos, taip pat banknotų transportavimo ar su jų išleidimu į apyvartą susiję darbai. Dar viena reikšminga viso skyriaus darbo kryptis – visuomenei skirti pinigų viešinimo, reklamavimo darbai, kurie atliekami talkinant Ryšių ir visuomenės skyriaus Leidybos poskyrio maketuotojams. [Iš straipsnio, p. 67]

ENAfter the restoration of Lithuania’s independence in 1990, one of the most important steps in consolidating statehood was the return to its own monetary system. In 1991–1993, at the Spindulys printing house, the first temporary Lithuanian money, called talonas (general coupons), was printed. The complex issues of the protection of coupons against counterfeiting were solved by the printing of the new issuances and by using the creativity and professionalism of the artists who participated in the design of coupons. Temporary money, which was in circulation for several years, has become an interesting historical phenomenon. During the printing of Lithuanian litas paper notes (1991 issue) in the United States of America, problems also arose related to the quality of banknotes and their protection against counterfeiting. The experience gained and the more responsible selection of banknote manufacturers made it possible to successfully renew banknote issues (since 1993), to make decisions on the use of the state coat of arms on large denominations, and to establish greater protection requirements for 100-litas banknotes (2000 issue). Since 2015, after the introduction of the euro in Lithuania, the problem with the printing of banknotes has become less relevant. The historical experience of the Grand Duchy of Lithuania and the activity of the mint, which operated in the printing house of the Spindulys company in Kaunas until World War II, definitely encouraged the establishment of a Lithuanian mint in Vilnius in the 1990s, to which more attention is given in the text. The sequence of denominations of circulating and commemorative coins, the composition of metals, and the fineness of precious metals are also worthy of wider discussion. In preparation for joining the Eurozone, the euro coin competition took place in 2004. This competition and its results are a little-known phenomenon in the history of Lithuanian numismatics and heraldry. [From the publication]