Sovietinių biurokratų darbo etika, neformalios rutinos ir planavimo sistemos trūkumai (Lietuvos atvejis)

LTNagrinėjant biurokratijos reiškinį socialinių mokslų literatūroje nemažai dėmesio skiriama jos vaidmens, funkcionavimo bei efektyvumo aspektams aptarti. Šiandieniniai sociologai pripažįsta, jog M. Weberio suformuluota „idealios biurokratijos“ samprata praktiškai yra nerealizuojama: formaliomis taisyklėmis grįsta ir teisiškai apibrėžta biurokratinė struktūra dažniausiai yra užpildyta ir neformaliais santykiais, nerašytomis taisyklėmis, praktikoje nusistovėjusiomis organizacijos valdymo rutinomis. Tokia situacija skatina pažvelgti į biurokratijos reiškinį taikant antropologinę perspektyvą. Šiame straipsnyje atkreipiant dėmesį į neformaliąją biurokratijos pusę, joje susiraizgiusius asmeninius tinklus, nusistovėjusias rutinas analizuojamos sovietmečio biurokratinės rutinos. Sovietinės Lietuvos institucijose dirbusių asmenų prisiminimais pagrįsti svarstymai padeda atkreipti dėmesį į nusistovėjusius biurokratų veiklos, požiūrio į darbą ir motyvacijos modelius, kartu įvertinant ir institucijoms keliamų formalių tikslų realizavimo galimybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Biurokratija; Sovietinė sistema; Planavimas; Neformalios praktikos; Darbo etika; Socialiniai tinklai; Bureaucracy; Soviet system; Planning; Informal practices; Work ethics; Social networks.

ENThe analysis of the bureaucracy phenomenon in social science literature devotes considerable attention to its role, and the elements of functioning and effectiveness. Modern sociologists believe that the concept of “ideal bureaucracy” as defined by Mr. Weber is practically impossible: a bureaucratic structure limited by formal rules with a legally defined status is often abound in non-formal relations not covered by the rules as well as the managing routines of organisations entrenched in long-standing practices. Such a situation provides a stimulus to investigate the bureaucracy phenomenon through an anthropologic perspective. The present article analyses routines of the Soviet bureaucracy through the perspective of the non-formal side of bureaucracy, personal intertwined networks and entrenched routines. Arguments based on memoirs of individuals who worked for institutions of Soviet Lithuania help to provide insights into the well-established models of activity of bureaucrats, their approach to work and motivation, in parallel to evaluation of the possibilities of achieving formal objectives set for the institutions.

• Sociologija / Sociology
• Istorija / History