Ugdymas tvariam vystymuisi pradinėje mokykloje: būsimųjų pradinių klasių mokytojų pozicija
LT[...] Ugdymo darniam vystymuisi situacija Lietuvos aukštosiose mokyklose menkai tyrinėjama, todėl tikėtina, kad atliktas tyrimas padidins supratimą apie būsimųjų ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojų rengimą ugdymui tvariam vystymuisi. Tyrimo tikslas – atskleisti būsimųjų pradinių klasių mokytojų poziciją apie tvarų vystymąsi ir ugdymą tvariam vystymuisi pradinėje mokykloje. Tyrimo dizainas: Atliktas kiekybinis tyrimas. Tyrimas yra pilotinis. Toks tyrimas, naudojant kiekybines duomenų rinkimo ir analizės metodus, yra itin tinkamas preliminarioje tyrimo stadijoje ir sudaro galimybę greitai surinkti empirinius duomenis. Tyrimas atliktas taikant anketavimą (apklausa raštu) 2024 metų sausio–vasario mėnesiais. Tyrimas grindžiamas nuostata, kad studentų nuomonių ir vertinimų tyrimai yra svarbūs, nes jie leidžia nustatyti aktualias problemas, patikslinti jau žinomas, numatyti studijų tobulinimo galimybes. Tyrimo imtis ir procedūra: Tyrime dalyvavo 86 universiteto studentai, būsimieji ikimokyklinio ir pradinio ugdymo mokytojai. Tiriamoji imtis sudaryta iš studentų, kurie studijuoja Vilniuje ir Šiauliuose. Didžioji dalis studentų (N = 67) studijuoja Vilniaus universiteto Šiaulių akademijoje, likusi dalis (N = 19) – Vilniaus universitete. Visi tiriamieji pagal lytį – moterys. Tyrimo imtį iš esmės galima laikyti tinkama. Kadangi tyrime analizuojama nedaug kintamųjų, todėl esant santykinai nedideliam kintamųjų skaičiui bei homogeniškai populiacijai galima mažesnė imtis pagal tūrį (Neuman, 1997). Be to, edukaciniuose tyrimuose imtį turėtų sudaryti daugiau nei 30 tiriamųjų dėl „centrinės ribos teoremos“ (Mayring, 2007). Anot Fink (2003), mažiausias bandomojo tyrimo imties dydis yra 10 tiriamųjų. Studentų apklausa vykdyta auditorijose, pateikiant parengtas anketas.Visi studentai buvo informuoti apie tyrimo tikslus, jų dalyvavimas buvo savanoriškas ir anoniminis. Buvo gautas žodinis studentų sutikimas dalyvauti apklausoje. Tiriamieji buvo informuoti, kad jų individualios nuomonės nebus viešai skelbiamos, o pačiam tyrimui svarbūs jų komentarai bei išsakytos nuomonės kontekstas. [...]. [Iš straipsnio, p. 31-32]
ENThe results of the survey showed that a large proportion of pre-service teachers, when assessing the situation over the next 10 years in nine key areas (air pollution, deforestation, biotic crisis, greenhouse effect, water scarcity, radioactive waste, GMOs, water pollution, global warming), predicted that the situation would worsen in all areas. It is clear that such scenarios are mostly dependent on the socio-economic development of humanity and what measures/actions will be taken at national and international level to minimise the consequences of such predictions for humanity. The results of the study show that in the national context, sprawl and solid waste are seen as the most pressing environmental problems. Endangered species, deforestation, exotic plants and/or animals are not considered to be a pressing issue in Lithuania. The vast majority of preservice teachers consider their knowledge of sustainable development to be insufficient and say that much more is needed. These findings oblige curriculum designers and implementers to take this into account when improving/restructuring/developing curricula and constructing the content of individual subjects. The results suggest that the majority of respondents consider teaching about sustainable development at an early age to be very important. The latter variable is directly correlated with the need for knowledge about sustainable development. Respondents who emphasise the importance of teaching about sustainable development have a correspondingly higher need for knowledge about sustainable development. In addition, it is found that the majority of the respondents have a positive attitude towards sustainable development and only a small number of respondents have a neutral attitude towards it. The study certainly has some limitations.Firstly, the sample size of the study is small, despite the fact that it is in principle in line with the requirements of a preliminary/pilot study. Due to the homogeneity of the population studied, possible gender differences were not analysed. Keywords: education for sustainable development (ESD), quantitative survey, primary school, pre-service teachers, sustainable development. [From the publication]
- Darnaus vystymosi paradigmos projekcija vidurinėje mokykloje / Laima Galkutė. Acta paedagogica Vilnensia. 2005, t. 14, p. 83-90.
- Darnios plėtros socialinė dimensija ir globalus švietimas / Jolanta Pivorienė. Socialinis ugdymas. 2014, Nr. 3 (39), p. 39-47.
- Health education in pre-school institution: integration, effectiveness, improvement / Vincentas Lamanauskas, Daiva Malinauskienė, Dalia Augienė. Eurasia journal of mathematics science and technology education. 2021, vol. 17, iss. 12, 16 p.
- SWOT analysis of environmental citizenship education in Lithuania: understanding the current situation of environmental citizenship education and its possible future directions and possibilities / Mykolas S. Poskus, Audra Balunde, Lina Jovarauskaite. European SWOT analysis on education for environmental citizenship / edited by Andreas Ch. Hadjichambis, Pedro Reis & Demetra Paraskeva-Hadjichambi. Lisbon: Intitute of Education, 2019. P. 155-163.
