LTVidutė Gumbytė (1949–2021), vilniečiams žinoma kaip Rožytė, Vilniaus gatvėmis vaikščiojo beveik penkias dešimtis metų. Jos istorija yra unikali, jos aprangos stilius buvo ekscentriškas, jos gyvenimo būdas idiosinkratiškas. Rožytę ilgainiui imta asocijuoti su pačiu miestu kaip jo legendinę asmenybę. Šiame straipsnyje analizuoju, kodėl Vidutė Gumbytė-Rožytė tapo Vilniaus legenda. Straipsnyje teigiu, jog vilniečiai ją siejo su juos žavinčia laisve nuo įprastų socialinių normų, originalia mados estetika ir mistiškumu. Pačiai Vidutei Vilnius buvo socialinė erdvė, kur ji buvo artistė Rožytė, puošianti miestą. Rožytės-legendos įvaizdžio kūrimas atskleidžia posovietinio Vilniaus laisvėjimą, turtėjimą ir toleranciją kitoniškumui. Raktiniai žodžiai: Rožytė, Vilniaus legenda, elgetavimas, transsocialumas, kitoniškumas. [Iš leidinio]
ENVidutė Gumbytė (1949–2021), who was known as Rožytė (Rosie) by residents of the city, strolled the streets of Vilnius for almost five decades. Her story was unique, her style of fashion was eccentric, her lifestyle was idiosyncratic. In this article, I analyse Vidutė Gumbytė-Rožytė’s story as a Vilnius legend. I argue that Vilnius residents were fascinated by her freedom from social norms, her unusual sense of fashion, and the mystique that surrounded her persona. Her story is a story about the city of Vilnius, which became freer, wealthier, and more tolerant of otherness in post-Soviet times. Keywords: Rožytė, Vilnius legend, mendicancy, transsociality, otherness. [From the publication]