LTGiminės relikvijų kolekcionavimas nėra vien tik aristokratų šeimoms būdingas reiškinys. Kiekvieną iš mūsų džiugina senos nuotraukos, kuriose įamžinti mūsų seneliai, senelės arba proseneliai, prosenelės. Mums malonu turėti jiems priklausiusių daiktų, net nedidelės materialinės vertės. Suvokimas, kad mes žinome, iš ko ir iš kur esame kilę, yra dalis mūsų įleistų šaknų, suteikiančių tikrumo jausmą ir padedančių surasti savo vietą pasaulyje. Net labai mobiliose visuomenėse, kurias sudaro imigrantai, neįtikėtinai daug žmonių domisi savo šaknimis, nori žinoti, iš kur ir iš ko yra kilę, jie vertina turimas giminės relikvijas. Dauguma mūsų esame kilę iš šeimų, kurios praeityje gyveno kukliai arba netgi vargingai, nedaug galima sužinoti apie tokių šeimų protėvius, bet, įdėjus šiek tiek pastangų, tai įmanoma. Deja, audringas ir tragiškas Vidurio ir Rytų Europos tautų likimas lėmė, kad šiose žemėse gyvenančios šeimos dažnai prarasdavo visus savo turtus, kritiniais atvejais iš namų žmonės veikiau pasiimdavo šiltą paltą negu protėvio portretą. [Iš straipsnio, p. 635]
ENThe collection of family relics is a phenomena typical not only to families of the aristocracy. Everyone of us takes delight in looking through old photographs that have captured images of our grandparents and great-grandparents. We enjoy having items that once belonged to them, even if they might be of little material value. The understanding that we know who our ancestors were, and where we originated from, gives us that sense of security and helps us find our place in the world. Even in our highly mobile societies, which are partly made up of immigrants, a surprisingly large number of people take an interest in their roots, they want to know where they come from, who their predecessors were, and treasure the family relics that have survived. Most of us come from families that lived rather modestly in the past, even in relative poverty, and little can be learned about the ancestors of these families, even so, with some effort, this information can also be traced. Unfortunately, the stormy and tragic destiny of the Central and East European nations meant that the families living in these lands often lost all their property, as under critical conditions, people forced into fleeing their homes naturally chose to take a warm coat over an ancestor’s portrait. [Extract, p. 635]