LTKunigaikščio Mikalojaus Kristupo Radvilos Našlaitėlio iniciatyva 1583 m. pastatyta įspūdinga mūrinė Nesvyžiaus pilis pasaulyje žinoma ne tik kaip su Radvilų gimine susijęs gynybinės ir rezidencinės paskirties architektūros paminklas, bet ir kaip vieta, kurioje kadaise buvo saugomi vieni iš garsiausių šarvų, šiuo metu puošiantys ne vieno pasaulio muziejaus ekspoziciją. Deja, Nesvyžiuje saugotų šarvų istorija labai komplikuota. Geriausiai pasaulyje žinomi vieno iš garsiausių Europos ginklakalių - Kunco Lochnerio (Kunz Lochner, apie 1510-1567) - sukurti Mikalojaus Radvilos Juodojo šarvai iš Nesvyžiaus iškeliavo dar 1581 metais. Sudėtingiausia su šarvais susijusi istorija vyko XX a. trečiajame dešimtmetyje, kai didelė dalis kolekcijos buvo parduota ir išsibarstė po muziejus ar pateko į privačių kolekcininkų rankas. Nesigilinant į iki šiol nelabai aiškius šios situacijos niuansus, Nesvyžiuje saugotus šarvus norėtųsi apžvelgti ne kaip atskirus su Radvilų gimine susijusius objektus, bet įtraukiant juos į bendrą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės šarvuotės kontekstą, susiejant su tam tikrais laikotarpiais vyravusiomis apsauginės aprangos tendencijomis, karo technikos tobulėjimu bei turnyrinėmis tradicijomis. Gauta informacija ne tik padėtų susidaryti detalesnį vaizdą apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės elito šarvuotę, bet ir pabrėžtų jos svarbą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės karybai. [Iš straipsnio, p. 553]
ENThe impressive brick Nesvyzh Castle built in 1583 upon the initiative of Prince Mikołaj Krzysztof Radziwiłł (Radvila) the Orphan is known in the world not just as a defensive and residential architectural monument associated with the Radziwiłł family, but also as a place where one of the most famous suits of armour was once kept, whose elements today feature in the expositions of a number of museums around the world. Unfortunately, the story behind the armour from Nesvyzh is very complicated. The armour of Mikołaj Krzysztof Radziwiłł the Black, created by Kunz Lochner (1510-1567) - one of the most well-known armourers in Europe - was taken from Nesvyzh back in 1581. The most difficult period in the history of the armour dates to the 1920s when a majority of the collection was sold and scattered throughout museums, or found its way into private collectors’ hands. Without going into greater detail on the very confusing nuances of this situation, I would like to review the suit of armour kept in Nesvyzh not as objects related to the Raziwill family, but by drawing them into the general context of the armoury of the Grand Duchy of Lithuania, relating them to certain prevailing trends in armoury, the improvement of military technology and tournament traditions. The information should help form a more detailed view of both the armoury of the Grand Duchy of Lithuania’s elite, and their importance in the warfare of the Grand Duchy of Lithuania. [Extract, p. 553]