Radvilų fundacijos
- Lietuvių kalba / Lithuanian
- Anglų kalba / English
LTNuo seniausių laikų turtingieji, kuriems buvo patikėta valdžia ir turtai, statė įspūdingus statinius ir juose kaupė turtus - brangius daiktus, atsižvelgdami į medžiagą ir meistriškumą, taip pat retus, keistus ir dėl to keliančius susidomėjimą. Jų tikslas buvo rodyti išskirtinę socialinę padėtį visuomenėje, įtvirtinti savo autoritetą, liudyti apie dievų užtarimą, už kurį reikėjo atsidėkoti tinkama fundacija. Tai buvo vienas iš svarbiausių mechanizmų, padedančių plėtoti meno globą. Kaip šią prievolę XVI-XVIII a. įgyvendino Radvilos? Neįmanoma keliolikoje puslapių mėginti išsamiai atsakyti į šį klausimą. Radvilų fondams aprašyti veikiausiai prireiktų kelių storų tomų. Tikriausiai jie to verti, kaip ir kitų giminių šios srities veikla. Atrodo, tai turėtų būti vienas iš pagrindinių įsipareigojimų atliekant mokslinius ir istorinius tyrimus šalyse, kurios seniau sudarė Abiejų Tautų Respubliką. Šie tyrimai turėtų padėti atsakyti į klausimą, kokie buvo turtingųjų meno globos mechanizmai ir rezultatai. Būtent juos pasitelkus, iš dalies dėl visuomenės spaudimo, bet dažniausiai dėl asmeninių priežasčių ir ambicijų Lenkijos Karalystėje Tenčinskių (Tęczynscy), Tarnovskių (Tarnowscy), o vėliau Liubomirskių (Lubomirscy), Branickių (Braniccy) arba Potockių (Potoccy) lėšomis kilo vienuolynai ir bažnyčios, galingos pilys ir prabangūs rūmai. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje šiuo požiūriu neeilinį vaidmenį atliko Radvilos. Tiesa, kartais kunigaikščiai dėl valdžios, įtakos ir autoriteto konkuruodavo su kitomis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės giminėmis (Sapiegomis, Pacais ar Chodkevičiais), bet niekada nesileisdavo jų pralenkiami. Taip pat ir fundavimo srityje. Ar ši konkurencija duodavo teigiamų rezultatų? Į šį klausimą nėra vienareikšmio atsakymo ir šiame straipsnyje nesiekiama daryti tokių apibendrinimų. [Iš straipsnio, p. 405]
ENEver since the earliest times, the wealthy who had been entrusted with authority and property built impressive structures, in which they accumulated their wealth — expensive items, paying attention to materials and master craftsmanship, that were also rare, unusual and therefore interesting. Their aim was to demonstrate their exclusive social position in society, to entrench their authority, to create testimony of their approval by the gods, for which they had to show their gratitude with an appropriate donation. This was one of the most important mechanisms helping to develop patronage of the arts. How did the Radziwills realise this duty in the 16th-18th centuries? It is impossible to give a comprehensive answer to this question in a dozen pages, rather, several weighty tomes would be needed to describe the Radziwills’ donations towards various establishments. They are without a doubt worthy of this effort, as are the activities in this field of other magnate families. It could be that this should be one of the main responsibilities when conducting scientific and historical research in the countries that made up the Polish-Lithuanian Commonwealth. This research should help reveal what art patronage mechanisms and results characterised the wealthy. [Extract, p. 405]
- Iš Radvilų giminės istorijos : Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė 1547-1655 metais / Deimantas Karvelis. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015. 611 p.
- Mirties nugalėti nepavyko: Biržų ir Dubingių kunigaikščių Radvilų biologinė istorija (XV a. pabaiga - XVII a.) / Raimonda Ragauskienė. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2017. 735 p.
- Radvilų rūmai Dubingiuose : archeologinių tyrimų duomenys / Gintautas Striška. Kunigaikščių Radvilų istorija ir atradimai / sudarytojai Viktorija Kazlienė, Rimvydas Laužikas. Vilnius: Atkula, 2009. P. 13-20.
- Radvilų tėvonija Dubingiuose / Albinas Kuncevičius, Rimantas Jankauskas, Rimvydas Laužikas, Daina Stankevičiūtė, Indrė Rutkauskaitė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2009. 150 p.
