Radvilos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestai

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTNeabejotina, kad Radvilų iškilimą bei jų galios plėtrą, be kitų veiksnių, nulėmė ir šios giminės atstovų ekonominė veikla. O pastarąją apžvelgus, neįmanoma nepastebėti su miestelių ir miestų steigimu, jų stiprinimu bei skatinimu susijusio veikimo, kurį vaizdžiai galima apibrėžti Radvilų miestų politika. Ji aprėpia tiek ūkinius, tiek socialinius, teisinius, kultūrinius aspektus, yra glaudžiai susijusi su giminės reprezentacijos ir „Radvilų namų" prestižo kūrimu. Miesto tipo, mokslo literatūroje tiesiog miestiškomis apibūdinamos gyvenvietės - o tokiomis istoriografijoje įprasta vadinti teisę rengti turgus bei prekymečius turėjusius mažus miestelius ir didesnius, ūkiškai pajėgesnius, amatininkus ir pirklius telkusius miestus - vakarinėje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės dalyje ėmė rastis XIV a. pabaigoje - XV amžiuje. Chronologiškai tai sutapo ir su Radvilų giminės iškilimu. Vėlesni urbanizacijos procesai - miesto tipo gyvenviečių skaičiaus augimas, jų tinklo klostymasis ir tankėjimas bei tipologinė diferenciacija (aukščiausią gradaciją tarp miestiškų gyvenviečių užėmė vokiškos arba Magdeburgo teisės privilegijų pagrindu suteiktą savivaldą turėjusios gyvenvietės, mokslo literatūroje miestais teisiniu požiūriu, o istoriniuose šaltiniuose magdeburginiais vadinami miestai) - suaktyvėjo XVI a. antroje pusėje ir apogėjų pasiekė XVII a. viduryje. Taip pat koreliavo su Radvilų giminės klestėjimo laikotarpiu. Todėl nenuostabu, kad valdos, kurias ėmė kaupti šios giminės pirmųjų kartų, o vėliau ir trijų jos šakų atstovai, buvo nusėtos gausybės miestelių bei miestų. Neįmanoma pateikti tikslios jų statistikos, juolab kad skirtingais laikotarpiais valdų priklausomybė keitėsi, tačiau, apytikriais duomenimis, Radvilų giminės valdytų ir administruotų miestiškų gyvenviečių skaičius perkopia kelis šimtus.Pravartu priminti, kad, remiantis įvairia informacija, XVII a. viduryje Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje iš viso būta beveik 900 miesto tipo gyvenviečių, XVIII a. pabaigoje, net ir po dviejų padalijimų gerokai sumažėjus valstybės teritorijai, jų skaičius viršijo 1 100. Kai kurios iš jų iki šių dienų yra „atpažįstamos“ iš vietovardžių, kaip antai Biržų-Dubingių šakos Radvilų rūpesčiu XVI a. pabaigoje įsteigtas Nemunėlio Radviliškis ar XVII a. pradėjęs augti Radviliškis (to paties pavadinimo rajone įsikūręs ir Radvilų kaimas) arba Palenkėję Radvilų Biala ir dabar vadinamas miestas. Tačiau „radviliškų“ miestiškų gyvenviečių tipologinę piramidę vainikuoja savavaldūs, Magdeburgo teisės privilegijas turėję, tad tiesiog privačiais magdeburginiais vadintini miestai. Dauguma jų telkėsi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teritorijoje, keli buvo vėliau prie Lenkijos prijungtose vaivadijose, tačiau ir toliau išliko Radvilų giminės žinioje, vienas kitas plytėjo iš Lenkijos į Lietuvą atitekėjusių Radvilienių „kraitinėse“ valdose. Tokių privačių magdeburginių miestų Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje raidos sąsajos su Radvilų giminės istorija ir yra šio straipsnio objektas. [Iš straipsnio, p. 365-366]

ENThere is no doubt that, aside from some other factors, it was the economic activities undertaken by representatives of the Radziwiłł family that determined their rise and expansion of power. In terms of economic activities, it is impossible not to notice those related to the establishment of towns and cities, their development and promotion, which all fits neatly under the title of the Radziwills’ cities policy. It spans economic, social, legal and cultural aspects, and is closely associated with the family’s representation and creating the prestige of the “Radziwiłł home”. City-type, or as they are described in academic literature, urban settlements - commonly referred to in historiography as those smaller and larger towns with the right to hold markets and fairs, and economically more viable cities where craftsmen and merchants would concentrate - started to appear in the western part of the Grand Duchy of Lithuania at the end of the 14th-15th centuries. Chronologically, this coincided with the rise of the Radziwiłł family. Later urbanisation processes - the growth in city-type settlements, the development and densification of this network and typological differentiation (the highest rank among urban settlements were those that had been granted the right to self-government on the basis of German or Magdeburg Law, considered as cities in the legal sense in academic literature, or Magdeburg cities in historical sources) - became more obvious in the second half of the 16th century, reaching their peak in the middle of the 17th century.This also correlated with the period when the Radziwiłł family flourished. That is why it comes as no surprise that the domains accumulated by the first generations of this family, and later by representatives of its three branches, were scattered with numerous towns and cities. It is impossible to present accurate statistics regarding these settlements especially since ownership of these domains changed hands during different periods, however, according to approximate data, the number of city-type settlements owned and administered by the Radziwill family reaches over several hundred. It is worthwhile remembering that according to various sources, in the middle of the 17th century there were almost 900 city-type settlements in the Grand Duchy of Lithuania, and in the 18th century, even following two partitions of the state and a significant reduction in its territory, their number was still over 1,100. Some of them are “recognisable” today from their place names, such as Nemunėlio Radviliškis which was founded by the Biržai-Dubingiai branch at the end of the 16th century, or Radviliškis, which started to grow in the 17th century (the village of Radvilos is in the Radviliškis District as well), or the Radziwills’ Biala in Podlasie that is known as a city even today. However, the typological pyramid of “Radziwillian” city-type settlements is crowned by the self-governing cities that had Magdeburg Law, and were thus called private Magdeburgian cities. Most of them concentrated in the territory of the Grand Duchy of Lithuania, some were in palatinates that were later incorporated into Poland yet remained under the control of the Radziwiłł family, and some lay in the “dowry” domains of certain Polish women who married Lithuanian Radziwiłł men. This article is about the evolutionary links between such private Magdeburgian cities in the Grand Duchy of Lithuania and the history of the Radziwiłł family. [Extract, p. 365-367]

• Biržų miesto istorinė apžvalga / Roma Songailaitė. Krantai. 2001, Nr. 4, p. 16-22.
• Decemviratas, arba Tertio ordo communitatis, Kėdainių savivaldoje (XVII-XVIII a.) / Antanas Tyla. Lietuvos istorijos metraštis. 2000, 1999, p. 64-73.
• Iš Radvilų giminės istorijos : Biržų kunigaikštystė ir jos visuomenė 1547-1655 metais / Deimantas Karvelis. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2015. 611 p.
• Kaip "terra Gaydine" tapo "civitas Caiodunensis" - Kėdainiai XIV–XVII a / Algirdas Juknevičius. Miestų praeitis. 2010, 2 01.htm.
• Kunigaikščiai Radvilos / Volodymyras Aleksandrovičius, Olga Baženova, Raimonda Ragauskienė, Genutė Kirkienė, Alfredas Bumblauskas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2015. 272 p.
• Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai. T. 3, Kėdainiai / sudarė Antanas Tyla ; [spaudai parengė Darius Antanavičius ... [et al.]. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2002. 609 p.
• Mikołaj Krzysztof Radziwiłł Sierotka (1549-1616) : wojewoda wileński / Tomasz Kempa. Warszawa : Semper, 2000. 381 p.
• Radvilos ir Biržai.. Biržų istorijos apybraižos. 1 / sudarė Antanas Seibutis. Vilnius: Danielius, 2006. P. 115-122.
• Religinės ir tautinės mažumos Radvilų Biržų kunigaikštystėje XVI-XVII amžiuje / Deimantas Karvelis. Biržų istorijos apybraižos. 1 / sudarė Antanas Seibutis. Vilnius: Danielius, 2006. P. 89-113.
• Škotų bendruomenė Kėdainiuose 1630-1750 m / Rimantas Žirgulis. Lietuvos muziejų rinkiniai. 2002, Nr. 1, p. 23-27.
• Three hundred years of multiculturalism in Kėdainiai / Rimantas Žirgulis. Peoples of the Grand Duchy of Lithuania / edited by Grigorijus Potašenko. Vilnius: Aidai, 2002. P. 130-140.