Radvilų Ragų šlovė: nuo lopšio iki karsto

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTLietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikotarpiu kiekvieną kilmingąjį nuo pat lopšio iki karsto lydėdavo jo giminės skiriamasis ženklas - herbas, kurį iš tėvų paveldėdavo jų palikuonys. Šis simbolis buvo dažnas kilmingųjų, ypač žymesnių giminių atstovų, tokių kaip kunigaikščiai Radvilos, gyvenimo palydovas. Giminės herbu būdavo puošiami valdomų dvarų eksterjerai ir interjerai, buities rakandai, nuo sienų kasdienius savo ainių žingsnius stebėdavo giminių protėviai, įamžinti portretuose, dažnai pavaizduoti su savo heraldiniais ženklais. Savo herbą vėl buvo galima išvysti bažnyčiose - jos puošybos elementuose, funduotuose liturginiuose reikmenyse arba drabužiuose. Karo metu herbas nebuvo pagalbininkas sprendžiant strategijos ar išgyvenimo klausimus, bet tapdavo ištikimu kilmingojo bendražygiu - būdavo išgraviruojamas ant įvairių ginklų ir taip primindavo giminės šlovę. Ką jau kalbėti apie herbą, naudotą kilmingųjų antspauduose, kuriais būdavo tvirtinami įvairiausi dokumentai: priešvedybinės, pirkimo-pardavimo ar valstybinės reikšmės sutartys, fundacijos, laiškai ir kt. Dar viena svarbi Radvilų veiklos sritis, kurioje naudoti šios giminės heraldiniai ženklai, - proginiai leidiniai, tokie kaip panegirikos, vedybų epitalamijai, laidotuvių pamokslai ir kiti kūriniai, skirti skirti kunigaikščių Radvilų giminės atstovams ir dažnai puošti jų herbais. Galiausiai kilmingus asmenis (ne išimtis ir kunigaikščiai Radvilos) herbas išlydėdavo ir į paskutiniąją kelionę, puikuodavosi ant bažnyčioje statomo puošnaus katafalko castrum doloris (išvertus iš lotynų kalbos - „liūdesio pilis“) bei įmantrių sarkofagų ir tokiu būdu bylodavo apie velionio garsią kilmę. [Iš straipsnio, p. 195]

ENThroughout the period of the existence of the Grand Duchy of Lithuania, each noble was accompanied from the cradle to the coffin by their family’s distinguishing symbol - the coat of arms, which would be passed down through the generations. This symbol was a common partner through the lives of nobles, especially among the more famous representatives of specific families, such as the Radziwill princes. Noblemen owned manor interiors and exteriors and household items would be decorated with the family coat of arms, images of ancestors who were captured in portraits and watched over the daily lives of their descendants would also usually be portrayed with their heraldic symbols. One’s coat of arms could also be seen at churches - as part of decorative elements and on liturgical objects and dress funded by family figures. In times of war, the coat of arms was not necessarily an ally in solving questions of strategy or survival, but would become a loyal brother-in-arms to a noble - engraved on various weapons, it would remind him of his family’s glory. Not to mention the coat of arms used on seals to confirm various documents: pre- matrimonial, purchase-sale and state agreements, foundation and sponsorship papers, letters, etc. Another important field of activity where the heraldic symbolism of the Radziwill princes family was used was in publications released to mark special occasions, such as panegyrics, epithalamiums, funeral sermons and other works dedicated to representatives of the Radziwill family and often decorated with their coats of arms. In the end, the coat of arms would accompany the noble figure (the Radziwill princes were no exception) on their last journey, being proudly displayed in church on the castrum doloris (“castle of sorrow”) catafalque or a grand sarcophagus, a testimonial of the famous origins of the deceased. [Extract, p. 195]

• 1413 m. Horodlės aktai : (dokumentai ir tyrinėjimai) / sudarė Jūratė Kiaupienė, Lidia Korczak ; parengė. Vilnius Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2013. 543 p.
• Heraldika : iš praeities į dabartį / Edmundas Rimša. Vilnius : Versus Aureus, 2004. 184 p.
• The Sphragistics and heraldry of three representatives of the Radziwiłł family / Agnė Railaitė-Bardė. Social and cultural relations in the Grand Duchy of Lithuania : microhistories / edited by Richard Butterwick and Wioletta Pawlikowska. New York: Routledge, 2019. P. 105-119.