LTFrydricho Kuršaičio (1806-1884) kelias į lietuvių kultūros aukštumas nebuvo lengvas, tačiau jo pasiryžimas siekti mokslo buvo stebėtinas. Besidarbuodamas kaimo mokyklėlėje, jis savarankiškai pramoko lotynų kalbos, o būdamas 28 metų įstojo į Elbingo gimnaziją, kurią sėkmingai baigė ir pradėjo teologijos studijas Karaliaučiaus universitete. Čia jo, kaip būsimojo lituanisto, biografijoje ypatingą vaidmenį suvaidino profesorius Liudvikas Rėza, kuris universitete vedė Lietuvių kalbos seminarą. 1844 m. Kuršaitis baigė universitetą ir buvo ordinuotas kunigu. Po Rėzos mirties 1840 m. Kuršaitis iki 1883 m. vadovavo Lietuvių kalbos seminarui. Dar nebaigęs universiteto jis 1843 m. išleido seminaro klausytojams skirtą knygelę „Lietuvių kalbos tyrinėjimai“. 1876 m. išleidžiamas kapitalinis Kuršaičio veikalas „Lietuvių kalbos gramatika“, kuri svarbi ne tik lietuvių kalbos, bet ir folkloristikos istorijoje, mat čia gramatikos autorius kaip priedą įdėjo skyrelį apie liaudies poeziją – dainas. Negalima pamiršti, kad Kuršaitis 1843 m. Berlyne išleido naują Rėzos rinkinio „Dainos oder Litauiche Volkslieder“ leidimą. Kuršaičiui tenka ir vieno žymiausių lietuvių leksikografų garbė. 1870 m. pasirodė Kuršaičio grandiozinio darbo pradžia – „Lietuvių kalbos žodyno“ vokiečių-lietuvių kalbų dalies pirmasis tomas. Antrasis šios dalies tomas išleidžiamas 1874 m. 1883 m. pasirodė žodyno lietuvių-vokiečių kalbų dalis. 1865 m. Kuršaičiui buvo suteiktas profesoriaus vardas. 1875 m. Karaliaučiaus universitetas už nuopelnus lituanistikai jam suteikė filosofijos garbės daktaro ir laisvųjų menų magistro laipsnį.
ENFrydrichas Kuršaitis’ (1806-1884) trip to the top of Lithuanian culture was not easy, but his commitment to seek for education was wonderful. Working as a teacher of small rural school, he independently learned Latin and, being 28 years of age, entered Elbing gymnasium; successfully finished it; and started studying theology in University of Koenigsberg. Here, a very important role on his, as future Lithuanist, biography was played by professor Liudvikas Rėza, who conducted the seminar of Lithuanian language. In 1844, Kuršaitis graduated from the university was became a priest. In 1840, after the death of Rėza, Kurštaitis took care about seminars of Lithuanian language and conducted them till summer 1833. In 1834, yet being a student of the university, he published a small book dedicated to the attendees of the seminar “The Research of Lithuanian Language” (Lietuvių kalbos tyrinėjimai). In 1876, he published his capital publication “Lithuanian Grammar” (Lietuvių kalbos gramatika), which is important for the history of Lithuanian language and folklore, since the author added a section with national poetry – songs. It should not be forgotten that F. Kuršaitis published the first edition of new collection by Rėza “Dainos oder Litauiche Volkslieder” in Berlin. Kuršaitis deserves the name of famous Lithuanian lexicographer. The first volume of his giant work – Lithuanian Dictionary – with German-Lithuanian languages appeared in 1874. In 1883, a part of Lithuanian-German languages appeared. In 1865, Kuršaitis got the name of professor. In 1875, the University of Koenigsberg awarded him Master’s Degree of Free Arts and the name of Philosophy Doctor of Honour for his desert to Lithuanian language.