LTXVII a. vidurys Radvilų giminės istorijoje buvo pakilimo, dramatiškų sukrėtimų, nuosmukio ir vėlesnių bandymų atsigauti laikotarpis. Tuo metu Radvilų giminė jau buvo pasidalijusi į dvi šakas - kalvinistiškąją (Biržų) ir katalikiškąją. Pirmajai atstovavo Mikalojaus Radvilos Rudojo palikuonys, o antrajai - jo pusbrolio Mikalojaus Radvilos Juodojo. Religinė skirtis buvo jau labai giliai įsišaknijusi, tačiau giminės vidinis solidarumas, nepaisant tikėjimo ir gana dažnai pasitaikančių politinių skirtumų, tebebuvo gana stiprus. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų galios olimpe Radvilos varžėsi su Sapiegomis, dviejų galingų didikų - didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus (gyvenusio 1561-1621 m.) ir ilgamečio Lietuvos kanclerio, o vėliau didžiojo etmono bei Vilniaus vaivados Leono Sapiegos (1557-1633) - žemės valdų paveldėtojais, kartu perėmusiais ir didžiąją dalį šių didikų klientų. [Iš straipsnio, p. 139]
ENLooking back on the history of the Radziwiłł family, the mid-17th century was a time of ascent, dramatic shake-ups, decline and the subsequent attempts at recovery. The Radziwiłł family’s division into two branches had already taken place by this stage - into the Calvinist (Biržai) and Catholic streams. The first was represented by descendants of Mikołaj Radziwiłł (Radvila) the Red, while the second was made up of the progeny of Mikołaj Radziwiłł the Black. The religious divide had very deep roots, yet the family’s inner solidarity, regardless of their faith and rather significant political differences, was still considerably strong. At the time the Radziwills were vying against the Sapiehas for top position among magnates of the Grand Duchy of Lithuania - the descendants of two powerful magnates - the heirs to the lands of Grand Hetman Jan Karol Chodkiewicz (1561-1621) and the long-serving Lithuanian Chancellor and later Grand Hetman and Vilnius Palatine Lew Sapieha (1557-1633), who also took over a majority of the clienteles of these magnates. [Extract, p. 139]