Dėl Austėjos, Bubilo, Bičbirbio kilmės ir funkcijų
LTŠiame straipsnyje, remdamiesi istoriniais šaltiniais bei jau kitų tyrinėtojų atliktais darbais, pasitelkę folkloro, kalbos, archeologijos ir kt. lietuvių, latvių, prūsų šaltinius, aptariama su bitininkyste ir bitėmis susijusių dievybių Austėjos, Bubilo (Babilo), Bičbirbio (Bičių birbulio) kilmė, funkcijų pobūdis, regioninė priklausomybė, jiems priskiriamos apeigos, galimas jų santykis su kitų indoeuropiečių tautų dievais ir deivėmis bei su krikščioniškąja tradicija. Prieita prie išvadų: 1. Visų su bitėmis ir bitininkyste susijusių dievybių (Austėjos, Bubilo (Babilo), Bičbirbio (Bičių birbulio) vardai laikytini onomatopėjinės kilmės. 2. Skirtinguose regionuose ir skirtingu laiku užfiksuotų su bitėmis ir bitininkyste susijusių dievybių Austėjos, Bubilo (Babilo), Bičbirbio (Bičių birbulio) funkcijos didžia dalimi sutampa – rūpinimasis bičių spietimu, spiečių suleidimu į avilius, medaus gausa. Tokiame kontekste Austėjos ir Bubilo (Babilo) opozicija (darbščios kūrėjos ir besaikio vartotojo, smaguriautojo) laikytina visiškai nepagrįsta. 3. Skirtingu laiku ir skirtingų autorių perteikta informacija leidžia Austėją, Bubilą (Babilą) ir Bičbirbį (Bičių birbulį) laikyti sritinėmis (regioninėmis) dievybėmis, atsiradusiomis senosios religijos (sykiu ir panteono) nuosmukio metu. Šią išvadą patvirtina ir tai, jog su bitėmis ir bitininkyste susijusių dievybių Austėjos, Bubilo (Babilo), Bičbirbio (Bičių birbulio) vardai neminimi tautosakoje, neužfiksuoti toponimikoje, hidronimikoje, antroponimikoje ir pan. [sutrumpintas autoriaus tekstas]Reikšminiai žodžiai: Bitininkystė; Dievas; Deivės; Apeigos; Beekeeping; God; Goddesss; Ritual.
ENThis article, referring to historic sources and work of other researchers, folklore, language, archaeology and other Lithuanian, Latvian, Prussian sources, discusses the origin of deities related to bee-keeping and bees – Austėja, Bubilas (Babilas), Bičbirbis (Bičių birbulis), their functions, regional belonging, ceremonies related to them, their possible relationship with gods and goddesses of other Indo-European nations and with the Christian tradition. The following conclusions were made: 1. The names of all deities related to bee-keeping and bees (Austėja, Bubilas (Babilas), Bičbirbis (Bičių birbulis)) are to be regarded to be of onomatopoeic origin. 2. Functions of bee-keeping and bee related deities Austėja, Bubilas (Babilas), Bičbirbis (Bičių birbulis) found in different regions and at different times mostly coincide – taking care of bee swarming, letting bees into hives, abundance of honey. In this context, the opposition of Austėja and Bubilas (Babilas) (of a hard-working creator and an excessive consumer, sweet tooth) is to be regarded as absolutely ungrounded. 3. Information collected at different times and by different authors permits to consider Austėja, Bubilas (Babilas) and Bičbirbis (Bičių birbulis) to be regional deities that appeared at the time of decline of the old religion (also of the pantheon). This conclusion is also supported by the fact that the names of bee-keeping and bee related deities Austėja, Bubilas (Babilas), Bičbirbis (Bičių birbulis) are not mentioned in folklore, are not reflected in toponymy, hydronymy, anthroponymy, etc. [From the publication]
- Baltų mitologija. Senovės lietuvių deivės ir dievai / Marija Gimbutienė. Vilnius : Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2002. 163 p.
- Iš baltų mitinio vaizdyno juodraščių : Austėja / Dainius Razauskas. Liaudies kultūra. 2009, Nr. 2, p. 16-21.
- Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios : nuo apeigos iki prietaro / Rimantas Balsys ; Klaipėdos universitetas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2006. 445 p.
- Lietuvių naminių gyvulių ir paukščių dievybės : nuo apeigos iki prietaro / Rimantas Balsys. Liaudies kultūra. 2005, Nr. 5, p. 17-30.
- Prūsų ir lietuvių turto dievybės : nuo Pilnyčio iki Skalsos / Rmantas Balsys. Tiltai. Priedas. 2006, Nr. 32, p. 24-40.
- Prūsų kalbos etimologijos žodynas / Vytautas Mažiulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. XLVI, 1016 p.
- Tradiciniai vestuvių papročiai ir senovės lietuvių dievas Perkūnas / Rimantas Balsys. Moteris ir tradicijos' 2002 : penktoji mokslinė konferencija / redakcinė kolegija: E. Vitkienė (sudarytoja) ... [et al.]. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2002. P. 2-7.
- Ugnies metaforos : lietuvių ir latvių mitologijos studija / Daiva Vaitkevičienė. Vilnius : Liet. literatūros ir tautosakos inst., 2001. 204 p., [4] iliustr. lap.
- Žirgų (arklių) dievybės rašytiniuose šaltiniuose / Rimantas Balsys. Žemaičių žemė. 2006, Nr. 3, p. 17-19.
