Narkotikai ir įkalinimas: kriminologiniai baudimo už disponavimą narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis aspektai ir jų vartojimo įkalinimo įstaigose ypatumai

• Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės institutas: knygos tekstas

LT[...] Atsižvelgiant į nagrinėjamos socialinės problemos (narkotikų vartojimo įkalinimo įstaigose) aktualumą ir specifinius bruožus, monografijoje keliamas tikslas – išanalizuoti kriminologinius baudimo už disponavimą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis aspektus ir jų vartojimo Lietuvos Respublikos įkalinimo įstaigose fenomeną, žvelgiant į vartojimą kaip į integralų kriminalinės karjeros elementą. Šiame kontekste pažymėtina, jog tyrime nėra siekiama išanalizuoti visų psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ypatumų ir legalios medžiagos (alkoholis, tabakas, kofeinas) neįeina į tiriamąją sritį. Sąmonę veikiančios medžiagos gali būti klasifikuojamos remiantis įvairiais kriterijais, tačiau šiame darbe vadovaujamasi Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo 2 str. 1 p. pateikiama formalia juridine sąvoka, jog narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis laikytinos į Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus kontroliuojamų medžiagų sąrašus įrašytos gamtinės ar sintetinės medžiagos, kurios dėl kenksmingo poveikio ar piktnaudžiavimo jomis sukelia sunkų žmogaus sveikatos sutrikimą, pasireiškiantį asmens psichine ir fizine priklausomybe nuo jų, ar pavojų žmogaus sveikatai. Lietuvos viešojoje erdvėje labiau prigijęs terminas yra „narkotikai“, kuris dažniausiai vartojamas medicinoje nenaudojamoms ar naudojamoms, tačiau griežtai kontroliuojamoms medžiagoms (ir narkotinėms, ir psichotropinėms) įvardyti.Patogumo dėlei šiame darbe terminas „narkotikai“ bus vartojamas įvardijant Lietuvoje kontroliuojamas narkotines ir psichotropines medžiagas ir jas atribojant nuo kitų, legalioje apyvartoje esančių psichoaktyviųjų medžiagų (pirmiausia nuo alkoholio, kurio vartojimas tam tikromis aplinkybėmis gali sukelti tokias pačias ar panašias teisines pasekmes kaip ir nelegalių medžiagų vartojimas (pvz., sankcijos už vairavimą apsvaigus, apsvaigimas kaip atsakomybę sunkinanti aplinkybė ir t. t.). Atsižvelgiant į tiriamos problemos kompleksinį pobūdį, pasirinkta tarpdisciplininė mokslinė prieiga, nagrinėjamas reiškinys darbo autoriaus analizuojamas pasitelkiant teisinę, sociologinę, medicininę, kriminologinę literatūrą. Pažymėtina, jog narkotikų vartojimo ir priklausomybės neįmanoma suprasti ribotuose atskirų disciplinų rėmuose. Kriminologija, deviacijų sociologija, baudžiamoji teisė, penologija, psichologija, psichiatrija ir kitos disciplinos apima tik tam tikrus nagrinėjamų reiškinių aspektus, o jų atstovai remiasi savo sričiai artimiausia moksline literatūra, atitinkamai formuoja skirtingus mokslinių tyrimų dizainus ar vartoja skirtingą mokslinį žargoną. Metaforiškai tai galima būtų įsivaizduoti kaip savotišką Babelio bokštą, kur kraštutiniais atvejais skirtingų mokslinių tradicijų ar sričių atstovai tarpusavyje nebegali susikalbėti. Kita vertus, aukojant mokslinio tyrimo gylį, kuris galimas siauruose, griežtai apibrėžtuose ir profesijų įkalintuose moksliniuose rėmuose, tarpdisciplininis požiūris tai kompensuoja pločiu – analizuojama problema matoma iš įvairių, skirtingų, neretai ir prieštaringų perspektyvų. [...] Siekiant realizuoti aukščiau minėtą tyrimo tikslą, išsikelti tokie darbo uždaviniai: aptarti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo ir nusikalstamo elgesio bei baudimo už jį sąsajas.atlikti Lietuvos Respublikoje įtvirtintos baudžiamosios atsakomybės dėl dispo navimo narkotikais taikymo ir priklausomų nuo narkotikų asmenų baudimo ypatumų analizę; atlikti užsienio valstybių gerosios praktikos dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo sukeliamos žalos mažinimo ir prevencijos įkalinimo įstaigose apžvalgą; išanalizuoti narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimo Lietuvos įkalinimo įstaigose fenomeną ir jam būdingus bruožus. Atsižvelgiant į tarpdisciplininį darbo pobūdį, buvo pasirinkti ir atitinkami darbo metodai. Pirmiausia, atliekant teorinę analizę, pasitelkta gausi mokslinė literatūra apie narkotikų vartojimo sąsajas su teisės pažeidimais ir aptarta centrinė šiam darbui priklausomybės samprata. [...] Taip pat pasitelkti teisinėje analizėje tradiciniai lyginamasis ir sisteminis metodai, remiantis kuriais buvo analizuojami dokumentai ir užsienio valstybių geroji praktika. Siekiant išsiaiškinti narkotikų vartojimo įkalinimo įstaigose kokybines charakteristikas, atliktas kokybinis tyrimas – 23 pusiau struktūruoti interviu (2021–2022 m. rudenį ir žiemą) su tyrimui aktualiais informantais (14 – su specialių žinių turinčiais ekspertais ir 9 – su įkalinimo patirties turinčiais asmenimis). Empirinio tyrimo rezultatai plačiau aptariami trečiajame monografijos skyriuje, kuriame nagrinėjami narkotikų vartojimo ypatumai įkalinimo įstaigose ir baudžiamoji politika, susijusi su nusikalstamomis veikomis, kurių dalykas yra narkotikai, ar nusikaltimais, kurių pa darymą galėjo sąlygoti narkotikų vartojimas. [...]. [Iš teksto, p. 11-13]

ENDrug use in prisons is not a strictly isolated social reality. On the contrary, people start using drugs long before engaging in criminal activities and often have multiple convictions for drug possession or drug-related crimes. Drug use usually begins be fore imprisonment, continues behind bars and resumes after release. That creates a vicious circle of incarcerations, relapses and criminal behaviour after the release. Drug abuse and addiction are closely related to criminal careers. The monograph discusses the phenomenon of drug use behind bars, primarily focusing on the peculiarities in Lithuanian prisons. The monograph’s author discusses the relationship between drug use and criminal behaviour and punishment and analyses relevant Lithuanian legal regulation and foreign good practice examples. The author analyses relevant academic literature regarding criminal liability for drug crime and drug-related crime and the possible consequences of incarceration of drug-using offenders. In addition, traditional legal research methods were applied, i.e., linguistic, logical, systemic, and comparative methods. To enrich the research and ensure greater credibility of the findings, 23 semi-structured interviews were conducted with the selected experts and the prisoners or ex-convicts with self-reported substance use disorder. The research showed that drug use in Lithuanian prisons is a severe social and medical problem closely related to imprisonment conditions and the atmosphere in prison facilities. People with drug use disorders are overrepresented in Lithuanian prison facilities. Drug use in prison has peculiarities, e.g. users are more prone to engage in unsafe use practices, leading to the spread of infectious diseases. In addition, the increasing popularity of synthetic cannabinoids could be noticed. Infamous Lithuanian criminal subculture also influences drug use in prisons.Forbidden substances are a big part of the prison economy and a source of power in the informal prison hierarchy. Drug debts lead to crime and violence, thus making prisons less stable and safe places. For various reasons, some people even start their drug use in prison. Accordingly, Lithuanian prisons are not among the best places for drug addiction treatment. The best way to approach the problems mentioned above is to rethink punishing drug-using offenders, switching from overly repressive to a more health-oriented approach. It could be done by introducing a diversion institute in the Lithuanian legal system for drug-related crime or implementing depenalisation (i.e., lowering bottom and/or upper limits of custodial sanctions) for drug possession offences where appropriate. In prison facilities, more engagement in evidence-based treatment programs is needed as well as further development of harm reduction measures (e.g. needle and syringe programs) and the continuity of treatment post-release. [From the publication]

• Teisė / Law
• Sociologija / Sociology