LTTyrinėti knygos, sudarančios neatskiriamą visos lietuvių kultūros palikimo dalį, raidą sudėtingomis vokiečių valdžios viešpatavimo, nacionalinės priespaudos bei natūralios asimiliacijos sąlygomis yra aktualus ir vienas svarbiausių knygos mokslo uždavinių. Tyrinėjimų duomenys leidžia nustatyti nuo pagrindinio kamieno atskirtos tautos dalies kūrybinės minties reiškimosi formas, visuomeninės ir politinės pasaulėžiūros bei tautinės savimonės genezės dėsningumus, švietimo svarbą, ryšių su gretimomis tautomis bei platesniu pasauliu priemones. Tam padeda literatūros, kalbotyros, ekonomikos ir kai kurių kitų knygotyrai artimų mokslų tyrinėjimų duomenys, parodantys kultūrinių ryšių sanklodą, ypač dar nepakankamai mokslininkų išanalizuotus vokiečių poveikio šaltinius. Be Mažosios Lietuvos knygos tyrinėjimų nebus įmanoma parašyti apibendrinamąją lietuviškos knygos istoriją, kuri yra svarbiausias sparčiai besiplėtojančios lietuvių knygotyros tikslas. Parengti kapitalinį veikalą skatina ir akivaizdūs gretimų šalių (pirmiausia Latvijos ir Estijos) laimėjimai, poreikis deramai ginti tarptautinius lietuviškos knygos istoriografijos interesus. Išanalizavę Mažosios Lietuvos knygos raidą, galėsime geriau suvokti ne tik lietuvių kultūros savitumus, bet ir jos vietą tarp gretimų Vidurio ir Rytų Europos tautų kultūrų. Naujai atskleidžiami duomenys taip pat rodo lietuvininkų spaudos ryšius su kitų tautų kultūra, tam tikrą poveikį latvių, lenkų, rusų, baltarusių knygai. Nuo XIX amžiaus pabaigos Mažosios Lietuvos poligrafija naudojosi gana daug Rusijos imperijos tautų nacionalinio, revoliucinio ir demokratinio judėjimo veikėjų.Šio veikalo svarbiausias tikslas - kompleksiškai ištirti Mažosios Lietuvos lietuviškos knygos raidą, nustatyti jos dėsningumus, kryptis ir tendencijas, apibendrinti knygininkystės organizavimo bei veiklos rezultatus ir išaiškinti jos ypatumus. Vienos mokslinio tyrinėjimo problemos yra universalios, būdingos apskritai knygotyrai, kitos - specialios, sąlygotos tyrinėjamo objekto savitumų, todėl pirmiausia šiame darbe bus siekiama: - nustatyti leidybos įstaigų ir leidėjų struktūrą bei organizaciją, įvertinti leidėjų grupių tarpusavio santykius ir reikšmę; - ištirti valdančiųjų sluoksnių leidybinės ir poligrafinės veiklos organizavimo bei leidinių ideologinės kontrolės priemones, jų poveikį lietuviškai knygai; - atskleisti knygos poligrafinės bazės raidos tendencijas, centrų išsidėstymą, materialinį ir techninį aprūpinimą, darbuotojų sudėtį ir santykį su lietuvių kultūra; - išaiškinti knygų repertuaro formavimosi kryptis ir jas sąlygojusius veiksnius, išanalizuoti leidinių tematiką, nustatyti svarbiausius spaudos paminklus; - apibūdinti knygų platinimo sistemą bei pagrindinius būdus, jų efektyvumą ir tarpusavio sąveiką. Specialiųjų uždavinių pobūdį lemia Mažosios Lietuvos lietuvių kultūros ypatumai. Čia svarbu du dalykai: - nustatyti, kiek iš lietuviškų knygų tarptautinė visuomenė sužinodavo apie lietuvių intelektualinės veiklos laimėjimus; - parodyti, kiek knyga padėjo Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūrai integruotis, taip pat abiem tautos dalims suartėti. [Iš teksto, p. 11]