Baltiškumo sampratos formavimasis šiuolaikinės muzikos erdvėje

LTBaltiškumas kaip tautinės sąjungos samprata formuojasi lietuvių, latvių ir estų tautų geografinėje ir kultūros erdvėje. Ypač tam imli pasirodo muzikos semantika ir jos struktūriniai procesai, pagrįsti sutartinių melodine-intonacine ritmika ir rato ženklo gausmo paradigma. Baltiškosios intonacinės ląstelės formacijos muzikoje įsitvirtina nuo praėjusio amžiaus VII-VIII dešimtmečio, tampa reikšmingu tapatybės simboliu, inspiracine galia transformuojamu į dabartį ir keičiančiu paradigmines muzikos istorijos linijas. Iškyla ir baltiškosios civilizacijos vizija, kurią savo kūriniais ir koncepcijomis, įkvėptomis Juliaus Juzeliūno, Broniaus Kutavičiaus įgyvendina kompozitorius Ričardas Kabelis. Jis siekia čia paties įvardinto Mito sutvirtinimo - baltiškosios civilizacijos idėjos utopijos formulės, kurią išreiškia ir partitūros grafikoje. Pažymėtina, kad baltiškumo dimensiją išgilina ir estų fol- klorizmas bei sakralumo genas - Edgar Arro, Arvo Parto kūryba, bei įženklina latvių vargoniškosios pasakalijos - tremties procesijos vizija Aivaro Kalėjo „Via dolorosa". Tai atveria visumos prasmę į baltiškąją procesualiąją dramaturgiją - archetipų aušrą. Raktiniai žodžiai: baltiškumas, procesai, dramaturgija, sakralumas, archetipai, geopolitika, akordai, jungtis. [Iš leidinio]

ENThe phenomenon of Balticness means the connection of the three Baltic States - Lithuania, Latvia and Estonia in the sphere of contemporary music. This relationship contains motivated historical assumptions: the former experience of the Soviet occupation and the resistance and its transformation into artistic forms, which signifies the revived archives of memory and awakened dramaturgy of archetypes. These momentous processes of historical memory cannot be overlooked in the contemporary works of composers. Music has its own structural identity here, which, in the sense of Balticness, is based on folklore, church hymns or chorales, along with the universals of nature, merging into processual dramaturgy. Thus, the fundamental structural codes - folklore, chorale and existential drama of processes - emerge, purifying the Baltic style of minimalism. Such creations are central to the identification of the following works of Baltic composers: "Fratres" [Brothers] (1976) by the Estonian Arvo Part, Quaternio Latviensis (1968) by the Latvian Longins Apkalns, "Via Dolorosa" (1992) by Aivaras Kalejs, and Bronius Kutavičius' oratorio "The Last Pagan Rites" (1978) that caused a pivotal turn at the interface between the epochs. It can be stated that these works have inspired and begun shaping Baltic minimalism, which has already been transformed into the spectralism of processes and even the music utopia - the hypothetical idea of Baltic civilisation, converting it into a vision of hum. Ričardas Kabelis creates his vision as a discovered system of eternity - immunity for the time by means of purification of rationalist aesthetics.One of his most recent works, "Mito sutvirtinimas" [Confirmation of the Myth] (2019), is based on the concept of chord structures, according to which the chords that led to the fundamental turn in the music of Julius Juzeliūnas' "Lygumų giesmės" [Songs of the Plains], Richard Wagner’s "Tristan" and Alexander Scriabin’s "Prometheus" predict the interaction between three civilisations (East-West- Baltic) and the space of mythology. The fundamental principle of sacredness of the Baltic civilisation emerges here as a transcendental connection and a pulsating analogy with the universe. Ričardas Kabelis’ music establishes the Baltic phenomenon as a spacetime that is nevertheless a purified cell of a multipart song sutartinė, pulsating, humming cycles utopia, a vision and a dream. In this sense, Kabelis transforms minimalism into a state beyond time, tests the extreme levels of sound as a vision, and eventually structurises the concept of Balticness in music. It should be noted that the concept of Balticness here is like a migrating metaphor between time epochs, convening in both archaic-visionary and relevant geopolitical (suspension of Russian imperialism) sense. Keywords: Balticness, processes, dramaturgy, sacredness, archetypes, geopolitics, chords, connection. [From the publication]

• Baltiškasis fenomenas vargonų garsovaizdžiuose / Jūratė Landsbergytė-Becher. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2020. 351 p.
• Lietuvių religija ir mitologija : sisteminė studija / Gintaras Beresnevičius. Vilnius : Tyto alba, 2004. 291 p.
• Nauji lietuvių muzikos keliai / Rūta Gaidamavičiūtė. Vilnius : Lietuvos muzikos ir teatro akademija, 2005. 407 p.