Agrariniai Žolinės papročiai: regioniniai savitumai ir kaimynų įtaka
LTStraipsnyje nagrinėjami Žolinės apeigose sutinkami agrariniai papročiai. Moksliniu požiūriu aktualios problemos sprendimui naudojama etnologinė literatūra ir etnografinių lauko tyrimų duomenys. Jų pagrindu siekiama nustatyti agrarinių Žolinės papročių regioninius savitumus ir kaimynų įtakas. Nagrinėjama rugiapjūtės pabaigos simbolių, grūdų šventinimas ir panaudojimo tikslai. Aptariamas, javų, sodo ir daržo derliaus šventinimas puokštėse. Atskleidžiamos kopūstų bei obuolių šventinimo regioninės ypatybes. Tyrimo metu nustatyta, jog konkrečiose praktikose per regioninių savitumų išryškinimą atsiskleidžia kaimynų įtakos ir pirmiausia išryškėja pietryčių Lietuvos papročių bendrumai su vakarų Baltarusijos šventėmis ir stačiatikių religinės kultūros įtaka. Tokioje praktinių veiksmų perspektyvoje agrarinis papročių komponentas straipsnyje vertinamas kaip liaudiškojo pamaldumo dalis. Raktiniai žodžiai: Žolinė, apeigos, agrariniai papročiai, grūdai, daržovės, vaisiai, liaudies pamaldumas. [Iš leidinio]
ENThe article is dedicated to the study into agricultural customs and ceremonies in the feast of the Assumption of the Blessed Virgin Mary (Žolinė) in Lithuania. Until the mid-20th century, there was a tradition to carry a rye harvest ending wreath and grains of rye, to church for consecration. Crop consecration also survived in religious customs of the residents in the second half of the 20th century. In southeast Lithuania, the custom to consecrate pears, carrots, cabbages, beetroots and other vegetable on Virgin Assumption Day (Žolinė) prevails. Fieldwork data lead to the conclusion that while Christians take apples or vegetables to sacred service for consecration on the Day of the Assumption of the Blessed Virgin Mary, Orthodox Believers have apples consecrated on the occasion of the Feast of Transfiguration on August 19 and these customs have survived up to the present day in Western Belarus. The article argues that the aspect of the religious factor issignificant to their celebration. Thus, the peculiar relationship with the feast is also influenced bydifferences in the religious calendar of the Catholic ant the Orthodox churches, and agricultural customs and rituals. Keywords: the Assumption of the Blessed Virgin Mary, rites, agrarian customs, grain, vegetables, fruit, folk piety. [From the publication]
- Feast of the assumption of the Virgin Mary (Žolinė) in the ethnoconfessionally mixed environment of modern Vilnius / Jonas Mardosa. Tradition and transformation / editors: Guzel Stolyarova, Irina Sedakova, Nina Vlaskina. Kazan ; Moscow : T8, 2016. P. 53-66.
- Four glances at the feast of the assumption: the holiday through space and time / Žilvytis Šaknys. Yearbook of Balkan and Baltic studies. 2020, 3, p. 35-50.
- Pivašiūnų Žolinės atlaidai : 2001 metų etnologinio tyrimo duomenimis / Jonas Mardosa. Istorija. 2004, Nr. 59/60, p. 93-112.
- Punskiečių kalendorinės šventės ir papročiai / Aldona Vaicekauskienė. Punsko ir Seinų krašto lietuviai: etninio ir kultūrinio tapatumo bruožai / sudarytojas Petras Kalnius. Punskas: Aušra, 2006. P. 193-222.
- Senojo kulto atspindžiai tradicinėse lietuvių vestuvėse / Elvyra Usačiovaitė. Simbolis Lietuvos kultūroje / sudarytoja Elvyra Usačiovaitė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2019. P. 36-73.
- Spalvų simbolika katalikų kalendorinėse šventėse Lietuvoje / Alfonsas Motuzas. Inveniens quaero. Ieškoti, rasti, nenurimti / sudarytojai: Grasilda Blažienė, Sandra Grigaravičiūtė, Aivas Ragauskas. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2011. P. 761-769.
- Žolinė / Jonas Mardosa. Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Jonas Mardosa, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. P. 291-311.
