LTAutoriaus jau rašyta apie tekančio ir stovinčio vandens priešpriešą, kurioje tekantis vanduo tradiciškai atstoja „gyvąjį" vandenį ir apskritai gyvybę, o stovintis - „negyvąjį" ir apskritai mirtį (Razauskas 2014: 11-1). Ten iš dalies jau užsiminta ir apie stovinčio vandens sąsają su velniu. Iš pirmo žvilgsnio ši sąsaja atrodo gerai žinoma, ypač mitologams bei tautosakininkams. Kita vertus, autoriui nėra tekę matyti jokio bent kiek išsamesnio tai liudijančių duomenų rinkinio vienoje vietoje - visa, kas šiuo klausimu „gerai žinoma", tebėra išsibarstę po galybę mitologijos bei tautosakos šaltinių ir kelių tyrinėtojų daugiau mažiau išplėtotas užuominas. Šis straipsnis turėtų užpildyti šią spragą. Straipsnyje pateikiami baltų, aplinkinių slavų ir iš dalies tolimesnių kultūrų lyginamieji duomenys, liudijantys stovinčius vandenis priklausant velniui ir esant jo būdinga buveine. Berikiuojant surinktus duomenis, papildomai pasitvirtino esminis skirtumas šiuo atžvilgiu tarp stovinčio ir tekančio vandens. Yra tekę išgirsti nuomonę, esą apskritai vanduo priklausąs velniui ar velnias vandeniui; dabar galima griežtai pasakyti - ne. Velniui priklauso tik stovintis vanduo, arba velnias yra susijęs tik su stovinčiu vandeniu, ir kaip tik šis skirtumas čia esminis, o ne santykis tarp gamtos „elementų", „sferų" ar kt. (su ta tik išlyga, kad vanduo visuomet sustoja žemiausioje įmanomoje vietoje, todėl patys žemutiniai vandenys neišvengiamai yra kaip tik stovintys). Asmenvardžiai rašomi lietuviškai, nelietuviška jų rašyba atskiru sąrašu pateikta straipsnio gale. Raktiniai žodžiai: jūra, raistas, pelkė, bala; stovintis vanduo; velnio buveinė, velnias; baltų mitologija. [Iš leidinio]
ENA series of articles has already been published by the author on a quite broad theme of coagulation and solution or, from the other point of view, stagnation and flow. Particularly, the opposition between the standing, stagnant water and the flowing, streaming one should be mentioned in which the latter is universaly regarded as living water and the first, as dead water. The present article is intended to show that this stagnant dead water usually representend by swamp, marsh, bog, etc. in Baltic (and Eastern Slavic) mythology belongs specifically to Devil. At first glance, that's a well known fact, especially for mythologists. Yet the material (Baltic and Eastern Slavic), more or less comprehensive, is put in stock here for the first time. The peculiar conclusion arrived at is that the Devil is related especially and almost exceptionally with the stagnant water and nowise with water in general. Moreover, it can be maintained, with reference also to some other articles by the author, that the Devil is preeminently 'stagnator' aiming to impede, damp, and block the life flow in its various manifestations. Keywords: pond, swamp, marsh, bog; stagnant water; abode of the Devil; Baltic mythology. [From the publication]