Stabų saulėtekis. Nuo medžiaginio religinio iki nematerialaus ir sekuliaraus stabo gimimo

LTStabų ir stabmeldystės tema, rodos, šiandien išnyko iš religinio diskurso, o kai kurie mąstytojai įsitikinę, jog sėkmingai susidorota ne tik su medžiaginiais, bet ir su moderniųjų ideologijų stabais. Gintaras Beresnevičius savo knygutėje Naujojo atgimimo išvakarės. Kontrsekuliarizacijos Lietuvoje kontūrai (Vilnius: Aidai, 2005) įsitikinęs priešingai: „Stabų geidulys - štai mūsų religija šiandien. [...] Šiandien stabų rinka efektyviausia. Stabų pasiūla didžiausia". Stabų sąvoką jis taiko ne tik materialiems objektams, bet ir nematerialiems - religinėms ir ne religinėms ideologijoms ir pozicijoms, kultūriniams reiškiniams ar veiksniams išreikšti. Pratęsiant G. Beresnevičiaus įžvalgas straipsnis kaip tik siekia pristatyti ir detaliai analizuoti vieną religinio medžiaginio stabo gimimo pavyzdį, biblinio aukso veršio atsiradimą (Iš 32) ir, juo remiantis, aptarti religinius nemedžiaginius ir taip šiame darbe vadinamų, sekuliariųjų stabų atsiradimo procesą. Šis procesas apima plačią daugialypę tikrovę arba tam tikrą tikrovės suvokimą, sąlygojamą įvairių veiksnių ir atitinkamos veikėjų religinės jausenos ir nuostatos.Žvilgsnis ne tik į religinius bet ir į socio - kultūrinius reiškinius parodo kaip ir kodėl vieną dievybę keičia kita, arba kaip ir kodėl dievybę pakeičia kita reikšminė tikrovė, kuri neįvardijama kaip dievybė, tačiau turi dievybei priskiriamus bruožus ar teikiamą kultą. Straipsnyje parodoma, kad stabo atsiradimo principai, kuriuos atskleidžia pasakojimas apie aukso veršį, galioja ne tik religiniam medžiaginiam stabui, bet ir religiniam neme- džiaginiam ir sekuliariam stabui, kurie nepastebimai tampa garbinimo objektu ir užima dievybės vietą. Stabai turi tą pačią kilmės priežastį - dievybės, Dievo nebuvimą, pasitraukimą arba Dievo buvimo nepajautimą ir nematymą. Šis tariamas ar tikras dievybės atsitraukimas pakeičiamas kažkuo kitu - savo susikurta dievybe ar mintimi, pozicija, idėja, kurios atlieka panašų į dievybės vaidmenį, o kai viena idėja miršta, jos vietoje užgimsta kita ir tampa garbinimo objektu. Kiekvieną dieną vis naujas stabų saulėtekis! Raktiniai žodžiai: Beresnevičius, medžiaginiai stabai, Aukso veršis, nemedžiaginiai stabai, sekuliarūs stabai. [Iš leidinio]

ENThe theme of idols and idolatry seems to have disappeared from a religious discourse today, and it is difficult to find more significant figurative or abstract representations of the deity in the plethora of images today. Thus, the Decalogue's prohibition against making a carving or painting of oneself (cf. Exodus 20:3-4) seems to have become completely obsolete. Nevertheless, does this archaic terminology and seemingly obsolete prohibitions of the Old Testament conceal anything still relevant today? If, according to Arvydas Šliogeris, Niethzsche "was convinced that he had successfully dealt not only with the idols of Christianity and modern ideologies associated with it, but also with the idols of all myths"62, Gintaras Beresnevičius is convinced of the opposite: "The lust for idols is our religion today. [...] Today, the market for idols is the most effective. The supply of idols is the greatest.”63 But which idols are we talking about? In his book The Eve of the New Revival. Contours of Counter-Secularisation in Lithuania, Gintaras Beresnevičius makes several intriguing references to idols or idolatry, significantly expanding on the definitions of idols found in his other writings. He applies the concept of idols not only to material objects, but also to immaterial ones - to express religious and non-religious ideologies or positions, cultural phenomena or factors. It is precisely the purpose of the present paper is to present and analyse in detail one example of the birth of a religious material idol, the biblical golden calf (Exodus 32), and to use this as a basis for a discussion of the process of the emergence of religious, non-material and, so called in this paper, secular idols.This process involves a broad multifaceted reality or a particular perception of reality, conditioned by various factors and religious sentiments or attitudes of the actors involved. Thus, the concept of the idol is used here as a means of allowing us to take a different look not only at religious but also at socio-cultural phenomena and to think how and why one deity is replaced by another, or how and why a deity is replaced by another signifying the reality that is not referred to as a deity but has the same characteristics or a cult attributed to a deity. This research and considerations show that the idol primarily expresses the relationship of man with the deity, as man himself understands that relationship and the deity itself, therefore, such a created deity can be called an idol only the confessors of the old or another deity, but not by its creators. The principle of the appearance and of the idol applies not only to religious material idols, but also to religious non-material and secular idols which imperceptibly become objects of worship and take the place of a deity. The religious material or non-material or secular idol has the same origin - the absence of deity, God, withdrawal or simply the failure to feel and recognise the presence of God. This apparent or real withdrawal of the deity is replaced by something else - a deity or a thought, a position, an idea of one’s own creation which plays a role similar to that of the deity, and when one idea dies, another, even more important and with even more universal claims, takes its place. A new idol sunrise every day! Keywords: Beresnevičius, material idols, Golden Calf, non-material idols, secular idols. [From the publication]

• Dvasingumas žmogaus pasaulyje / sudarytojai ir rengėjai Jonas Kievišas, Rimantė Kondratienė. Vilnius : Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2009. 439 p.
• Naujojo atgimimo išvakarės : kontrsekuliarizacijos Lietuvoje kontūrai / Gintaras Beresnevičius. Vilnius : Aidai, 2005. 127 p.