Po dvidešimties metų - Lietuvos ekonomikos kelionė Europos Sąjungoje

LTStraipsnyje nagrinėjama ekonominė Lietuvos narystės Europos Sąjungoje patirtis nuo 2004 m., kai Lietuva tapo nare. Stebima, kad matuojant įvairiais parametrais, iš kurių svarbiausias – BVP, tenkantis vienam gyventojui, Lietuva padarė didelę pažangą. Autorius nevertina, kokia būtų Lietuvos ekonominė situacija, jeigu Lietuva nebūtų tapusi ES nare, tačiau galima pastebėti, kad lyginamuoju laikotarpiu Europoje nebuvo valstybių – ne ES narių, kurių ilgametis ekonominis (BVP) augimas būtų pranokęs Lietuvos skaičius. Pagrindinis veiksnys, kuriuo tekste grindžiama Lietuvos ekonominė sėkmė, yra prekių ir ypač paslaugų eksporto augimas. Apžvelgiamas ir svarbus gautų ES struktūrinių fondų lėšų vaidmuo Lietuvos narystės laikotarpiu. Šalies ūkio plėtra sutapo su migracijos tendencijų pasikeitimu iš neigiamo balanso į nedidelį teigiamą balansą (straipsnyje priežastingumas nevertinamas), padidėjo gyventojų pajamos ir vartojimas. Tačiau mažiau pasiturinčių asmenų pajamų lygis vis dar atsilieka nuo daugelio kaimyninių ES šalių, kurias Lietuva lenkia pagal BVP vienam gyventojui, pajamų lygio. [Iš leidinio]

ENMinijus Tilindis’ article “Twenty Years Later – Economic Voyage Of Lithuania in the European Union” explores the economic experience of Lithuania during the 20 years since it became a member of the European Union in 2004. It argues that Lithuania has made considerable progress when measured by various parameters, of which the most important is GDP per capita. The author does not assess the counterfactual condition of what Lithuania’s economic situation would have been if the country had not joined the EU, but one can observe that there were zero non-EU European countries whose long-term economic (GDP) development surpassed that of Lithuania during the comparative period. The main factor to which Lithuanian economic success is attributed in the text is the growth in the export of goods and, particularly, of services. The impact of the EU structural and investment funds on the Lithuanian economy is explored. The expansion of real GDP coincided with a change in the trend of migration balances – a net emigration turned into a slight net immigration (the correlation with the economic indicators is not measured). The membership years have brought increased personal income and consumption. However, the income of the poorer residents still lags in comparison with the situation in neighbouring countries that are behind Lithuania in terms of GDP per inhabitant. [From the publication p. 147]