Marija Gimbutienė ir baltų kilmės teorija

LTBirutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (angl. Marija Gimbutas), viena iškiliausių ir žinomiausių XX a. archeologių, archeomitologijos mokslo pradininkė, naujų teorijų kūrėja, savo moksliniuose tyrimuose daug dėmesio skyrė tautų kilmei, atsiradimui bei raidai. Šiame straipsnyje analizuojama M. Gimbutienės suformuluota baltų kilmės teorija. Šios svarbios mokslinės problemos sprendimas apima du pagrindinius tyrimų etapus. Pirmas etapas – indoeuropiečių protėvynės, pavadintos Kurganų vardu, teorijos suformulavimas. Antrasis etapas, remiantis minėta teorija, baltų kilmės ir susidarymo teorijos suformulavimas. Baltų formavimosi procese, M. Gimbutienės nuomone, dalyvavo kelios skirtingos kultūrinės sistemos: indoeuropietiška kultūra ir substrato kultūros, t. y. suindoeuropietintos Vidurio Europos gyventojai. Indoeuropiečiai iš savo protėvynės, buvusios stepių zonoje į šiaurę nuo Juodosios ir Kaspijos jūrų, trimis bangomis tarp 4400/4200 ir 3000/2800 m. pr. Kr. atklydo į Europą ir ją suindoeuropietino. Vidurio Europoje susikūrė antrinė indoeuropiečių protėvynė, iš kurios indoeuropiečių kultūra plito į Baltijos regioną ir kitus Europos regionus. Pietrytiniam ir rytiniam Baltijos regionui bei aplinkinėms teritorijoms didžiausią įtaką padarė paskutinė, trečioji, ateivių banga, atklydusi apie 3000–2800 m. pr. Kr. Kelis šimtmečius vykus vietinių gyventojų ir atvykėlių asimiliacijai, apie 2500–2000 m. pr. Kr. teritorijoje tarp Vyslos upės vakaruose ir Volgos bei Okos upių rytuose susiformavo kelios prabaltų kultūrinės grupės: Rytų Pabaltijo virvelinė, Pamarių, Fatjanovo, Balanovo ir Dniepro. Tolesnių etnokultūrinių procesų metu, apie 2000 m. pr. Kr. susiformavo baltų etnosas, kuris II–I tūkstm. pr. Kr. ir I tūkstm. po Kr. pirmoje pusėje paplito milžiniškoje teritorijoje šiaurės rytinėje Europos dalyje.Reikšminiai žodžiai: Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė, indoeuropiečiai, baltų kilmės teorija, archeomitologija, Kurganų teorija, knyga Baltai. [Iš leidinio]

ENBirutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė (English Marija Gimbutas), is one of the most prominent and well-known archaeologists of the 20th century, pioneer of archaeomythology, creator of new theories in archaeology. In her scientific research, she paid a great attention to the ethnic origins and development of nations. This article analyzes the Theory of Baltic Ethnic Origins formulated by Gimbutas. The solution to this important scientific problem involves two main research stages. The first stage is formulation of the Theory of Indo-European homeland, named the Kurgans Theory. The second stage is formulation of the Theory of the origins of Balts. According to Gimbutas, a few cultural systems participated in the formation of the Balts: the indoeuropeans and substrat culture, that is Indo-Europeanized people of Central Europe. The Indo-Europeans migrated from their homeland, located in the steppe zone north of the Black and Caspian seas, in three waves between 4400/4200 and 3000/2800 BC, ultimately reaching Europe and Indo-Europeanizing it. A secondary Indo-European Homeland was formed in Central Europe, from which the Indo-European culture spread to the Baltic region and other European regions.The last, third wave of newcomers, from around 3000–2800 BC, had the greatest influence on the southeastern and eastern Baltic region and the surrounding territories. During several centuries of assimilation between local inhabitants and newcomers, around 2500–2000 BC, in the territory between the Vistula River in the west and the Volga and Oka rivers in the east, several cultural groups of Proto-Balts were formed. During further ethnocultural processes, around 2000 BC. the Baltic ethnos was formed. In the 2nd and 1st millennium BC. and in the first part of the 1st millennium AD the Balts inhabited a huge area in the North Eastern part of Europe.Keywords: Birutė Marija Alseikaitė-Gimbutienė, Marija Gimbutas, Indo-Europeans, Theory of Baltic Ethnic Origins, Archaeomythology, Kurgans Theory, book The Balts. [From the publication]

• Aisčiai : lietuvių ir Lietuvos pradžia / Eugenijus Jovaiša. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2016. 307 p.
• Aisčiai. T. 1, Kilmė / Eugenijus Jovaiša. Vilnius : Edukologija, 2012. 379 p.
• Aisčiai. T. 2, Raida / Eugenijus Jovaiša. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2014. 351 p.
• Baltic archaeology, cultural history, ancient Lithuanian symbolism, old Europe, and the archaeomythology of Marija Gimbutas / Joan Marler. Archaeologia Lituana. 2022, t. 23, p. 10-33.
• Dienoraštis ir prisiminimai / Marija Gimbutienė ; sudarytoja Živilė Gimbutaitė. Kaunas : Naujasis lankas, 2015. 318 p.
• Lietuvos archeologija. T. 3, Romėniškasis ir tautų kraustymosi laikotarpiai / Audronė Bliujienė ; redaktorių kolegija. Klaipėda : [Klaipėdos universiteto leidykla], 2013. 750 p., [8] žml.
• Mes baltai / Algirdas Sabaliauskas. Vilnius : Gimtasis žodis, 2002. 213 p.