"Kodėl mes kitokios?" Lietuvoje gyvenančių pabėgėlių musulmonių svetimumo jausenos ir patirtys

LTStraipsnyje pristatoma per pusiau struktūruotus ir giluminius interviu surinkta medžiaga, nusakanti pabėgėlių musulmonių patirtį – jų sąveiką su Lietuvos visuomene ir išgyvenamą kitoniškumo, svetimumo jausmą. Jos jaučiasi atstumiamos dėl išvaizdos, religijos, kalbos. Pabėgėlės patiria diskriminaciją darbe, viešosiose erdvėse, viešajame transporte, o jų vaikai – mokyklose. Straipsnyje siekiama parodyti, kaip šis svetimumas pabėgėlių moterų internalizuojamas, kaip jos ne tik patiria savo kitoniškumą, bet ir su juo tapatinasi. Musulmonės pabėgėlės saistosi su priimančia visuomene ir siekia save įprasminti; jų saistymosi praktikoms įtakos turi tarpusavyje susijusios tapatybinės kategorijos: lytis, religija, rasė, pabėgėlio statusas. Musulmonės konstruoja savo tapatybę remdamosi panašumu ir skirtingumu nuo vietos visuomenės, jos randa būdų patiriamam svetimumo pojūčiui sušvelninti. Vis dėlto dažnai, susidūrusios su Lietuvos visuomene, pabėgėlės musulmonės, ypač nemokančios lietuvių ar kitos plačiau paplitusios kalbos, jaučiasi stigmatizuojamos, o neigiamos patirtys, pavyzdžiui, smerkiantys žvilgsniai, įžeidimai ar priešiški fiziniai veiksmai (pastūmimas, apspjovimas), verčia jas užsisklęsti. Raktažodžiai: musulmonės, pabėgėlės, kitas, svetimas, stigma. [Iš leidinio]

ENThe author of the article introduces materials that she has collected by means of making semi-structured in-depth interviews with female Muslim refugees, related to their experiences including interactions with the Lithuanian society and feelings of being different and unable to fit in. The women feel excluded because of their physical appearance, religion, and language. Refugees experience discrimination at work, public spaces as well as public transport, meanwhile their children, at school. The article aims at revealing certain models of estrangement internalized by the female refugees as well as their identification with their differences, on top of experiencing them. Muslim refugees attempt to fit in the recipient society and try to blend into the environment; their binding practices are affected by intersectional categories of identity, including gender, religion, race, and the status of a refugee. The Muslim women construct their identity against categories of similarity and difference in relation to the local society, finding ways of mellowing the feeling of not fitting in that they experience. However, while interacting with the Lithuanian society the female refugees, especially those that cannot speak Lithuanian or any other widely known language, frequently feel stigmatized, while the negative things that they experience, including deprecatory looks, insults and hostile physical actions (pushing or spitting) cause them to isolate themselves even further. Keywords: Muslims, refugees, the other, alien, stigma. [From the publication]

• Identitetas ir identiteto politika: antropologinės dimensijos tiriant nacionalinį ir transnacionalinį saistymąsi / Vytis Čiubrinskas. Lietuviškasis identitetas šiuolaikinės emigracijos kontekstuose / sudarė Vytis Čiubrinskas. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2011. P. 13-28.
• Imigracija dėl šeimos susijungimo Lietuvoje : lytis ir etniškumas socialinės adaptacijos procese : disertacija / Giedrė Blažytė. Vilnius, 2017. 1 pdf (261 p.).
• Imigrantų integracijos iššūkiai: profesinio potencialo naudojimas Lietuvoje ir Portugalijoje : disertacija / Vladas Bartochevis. Vilnius, 2018. 119 p.
• Muslim refugee women as "others" in Lithuania: applying intersectional approach / Raminta Jakucevičienė. Oikos: lietuvių migracijos ir diasporos studijos 2022, 34, p. 7-25.
• "Savas" ir "kitas" Norvegijos visuomenėje : Norvegijos lietuvių atvejis / Darius Daukšas. Logos (Vilnius). 2017, 93, p. 131-141.
• Savas ir kitas šiuolaikiniais požiūriais / sudarytoja Vida Savoniakaitė. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. 443 p.