Ąžuolo krauju apšlakstytų herojaus drabužių motyvas latvių mitologinėse dainose ir Martyno Liudviko Rėzos dainoje "Aušrinė"

LTStraipsnio objektas – Martyno Liudviko Rėzos lietuvių ir vokiečių kalbomis paskelbta daina „Aušrinė“ (RzD 62) ir panašūs latvių mitologinės dainos (LD 34043) apie krauju apšlakstytus herojaus drabužius variantai. Keliamas tikslas įvertinti, kaip ąžuolo krauju apšlakstytų drabužių motyvas susijęs su kitais dangiškųjų vestuvių motyvais latvių mitologinėse dainose. Aiškinantis šio motyvo prasmę straipsnyje pasitelkiama lyginamoji latvių užkalbėjimų bei kitų žanrų latvių liaudies dainų medžiaga. Kartu siekiama patikslinti dainos „Aušrinė“ kilmę. Straipsnyje taikomi aprašomasis, teksto analizės ir lyginamasis metodai. Daroma išvada, kad ąžuolo krauju apšlakstytų herojaus drabužių motyvas atsirado pakitus pirminiam latvių dainos siužetui apie herojų, užkopiantį į dangų ir ieškantį mirusių tėvų. Atskiruose dainos variantuose žinia, kad mirę tėvai švenčia vestuvėse, galėjo virsti Saulės dukros vestuvių motyvu. Tai nulėmė pirminių dainos vaizdinių ir dangiškųjų vestuvių motyvų kontaminaciją: drabužius aptaškęs kraujas buvo priskirtas nebe velniui, o ąžuolui. Nustatyta, kad 1825 m. M. L. Rėzos lietuvių ir vokiečių kalba paskelbta daina „Aušrinė“ yra iš dalies paremta 1818 m. jo straipsnyje paskelbtu tariamai lietuvių liaudies dainos vertimu į vokiečių kalbą „Es nahm der Mond die Sonnentochter“, o šio vertimo turinys smarkiai primena dar 1808 m. Gustavo Bergmannio paskelbtą latviškos dainos tekstą. Tai liudija laipsnišką autorinį liaudies dainų tekstų (įskaitant ir galimai neišlikusius variantus) perkūrimo procesą, kurio rezultatu ir tapo M. L. Rėzos lietuvių ir vokiečių kalba paskelbta daina „Aušrinė“. Raktažodžiai: Martynas Liudvikas Rėza, latvių dainos, dangiškosios vestuvės, ąžuolo kraujas, Saulės dukra, Aušrinė. [Iš leidinio]

ENThe subject of the article is the song “Aušrinė” (Morning Star) published in Lithuanian and German by Martynas Liudvikas Rėza, and similar versions of the Latvian mythological song (LD 34043) about the hero’s blood-spattered clothes. The goal is to assess how the motif of clothes sprinkled with oak blood is related to other motifs of the heavenly wedding in Latvian mythological songs. In order to explain the meaning of this motif, the author uses the comparative material of Latvian incantations and Latvian folk songs of other genres. In addition, the aim is to specify the origin of the song “Aušrinė”. The author uses descriptive and comparative methods as well as textual analysis. It is concluded that the motif of the hero’s clothes sprinkled with oak blood was formed due to an altered original plot of the Latvian song about the hero ascending to the sky in search of his dead parents. In some variants of the song, the message that the dead parents are celebrating at the wedding could have been replaced with the motif of them celebrating at the wedding of the Sun’s daughter (a maiden). This resulted in contamination of the song’s original imagery with the motifs of the heavenly wedding. Thus, the blood splattered on the clothes was no longer attributed to the devil, but to an oak tree. It was established that the song “Aušrinė” published in Lithuanian and German in 1825 by Rėza is based in part on the German translation of the allegedly Lithuanian folksong “Es nahm der Mond die Sonnentochter” published in his article in 1818, while the content of this translation is strongly reminiscent of the lyrics of the Latvian song published in 1808 by Gustav Bergmann. This testifies to the gradual process of re-creating the folksong texts by various authors (including the possibly still unknown variants), which resulted in Rėza’s song “Aušrinė” published in Lithuania and German.Keywords: Martynas Liudvikas Rėza, Latvian songs, heavenly wedding, blood of the oak tree, the Sun’s daughter, the Morning Star. [From the publication]

• Auksinių šakų ir vainikėlio motyvai latvių mitologinėse dainose apie Saulės dukros vestuves / Rokas Sinkevičius. Tautosakos darbai 2020, 60, p. 60-78.
• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• Dėl vienos L. Rėzos dainos autentiškumo / Rimantas Balsys. Tiltai. Priedas. 2001, Nr. 5, p. 11-17.
• Lietuvių užkalbėjimai: gydymo formulės = Lithuanian verbal healing charms / sudarė, parengė ir įvadą parašė Daiva Vaitkevičienė ; [į anglų kalbą vertė Laima Vincė Sruoginis]. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008. 919 p., [8] iliustr. lap.
• Mažosios Lietuvos žvejų dainos : sandaros, turinio ir poetikos ypatumai / Rimantas Balsys. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2003. 239 p.
• Naujausių laikų kuršininkų folkloras / Dalia Kiseliūnaitė. Martynas Liudvikas Rėza: epochų atspindžiai / sudarytojos Nijolė Strakauskaitė, Silva Pocytė. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2007. P. 98-111.
• Perkūno nutrenkto medžio motyvas : sąsajos su vestuviniais papročiais / Rokas Sinkevičius. Tautosakos darbai 2018, 56, p. 84-109.
• Raštai / Martynas Liudvikas Rėza. T. 5, Prūsijos lietuvių dainos / Martynas Liudvikas Rėza ; [sudarytoja Liucija Citavičiūtė]. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2018. 438 p.
• Senovės lietuvių dievas Perkūnas : kalboje, tautosakoje, istoriniuose šaltiniuose / Nijolė Laurinkienė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1996. 237 p.
• Tautosakos poetika / Bronislava Kerbelytė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2005. 193 p.
• The Common attributes between the Baltic thunder god Perkūnas and his antique equivalents Jupiter and Zeus / Vytautas Tumėnas. Mediterranean archaeology and archaeometry. 2016, vol. 16, no. 4, p. 359-367.
• Vietiniai ir universalieji lietuvių mitinių-poetinių įvaizdžių ir ornamento lytinės simbolikos aspektai: baltų ir hindų tradicijų paralelės / Vytautas Tumėnas. Kultūrologija. 2005, t. 12, p. 417-440. Vilnius: Gervelė, 2005. P. 417-440.