"Užkalbėjimas", "žadėjimas" ir "vardijimas": eminės terminologijos metmenys

LTŠiandien visuotinai vartojamas folkloristikos terminas užkalbėjimas įsitvirtino tik XX a. 7-ajame dešimtmetyje, nustelbęs eminius terminus žadėjimas ir vardijimas bei aibę priešdėlinių žodžio kalbėjimas formų. Visi šie terminai turi panašią semantinę motyvaciją: jie pabrėžia žodžių ar teksto sakymą. Tarp jų išsiskiria žodis žadėjimas, reiškiantis ypatingą kalbėjimą, kai užkalbėtojo sakomi žodžiai (žadėjimas) turi galią išsipildyti. Straipsnyje nagrinėjamų terminų senumą liudija senieji Rytų Prūsijos žodynai ir kita raštija. Lietuvos teritorijoje šie terminai fiksuojami vėliau, tačiau čia jie ilgai išliko gyvojoje kalboje. Minimi terminai yra nevienodai paplitę skirtinguose regionuose. Žodis užkalbėjimas gausiai vartotas Dzūkijoje ir Aukštaitijoje, išskyrus šiaurinę jos dalį, rečiau aptinkamas Užnemunėje ir beveik nežinomas Žemaitijoje. Kitos priešdėlinės formos – atkalbėjimas, nukalbėjimas, apkalbėjimas – žinomos tik Aukštaitijos atskiruose arealuose. Nepriešdėlinė forma kalbėjimas būdingiausia Dzūkijai. Likusieji eminiai terminai yra mažiau paplitę. Žadėjimas gausiau fiksuojamas Aukštaitijos rytinėje dalyje, kur tebevartojamas šiandien, o iki XX a. vidurio jis buvo gerai žinomas ir Užnemunėje. Vardijimas, priešingai nei kiti terminai, buvo paplitęs tik Žemaitijoje bei Šiaurės Lietuvoje. Šiandien jis užkalbėjimo reikšme faktiškai nebevartojamas. Raktažodžiai: užkalbėjimas, eminė terminologija, folkloristikos terminologija, regioniškumas, etninė medicina. [Iš leidinio]

ENThe currently unanimously used Lithuanian folklore term for charm – užkalbėjimas – became established as late as the 1960s, having replaced other emic terms with similar meaning, namely, žadėjimas and vardijimas, and a number of their prefix variants. All these terms have similar semantic motivation, emphasizing the utterance of the words or text. However, the term žadėjimas stands out among them, since it means the kind of charming in the result of which the words uttered by the charmer have the power of coming true. The old age of the terms in question is attested by the aged dictionaries from the Eastern Prussia and the Lithuanian written sources. On the Lithuanian territory, these terms have been recorded somewhat later, but they have been preserved in the living oral tradition for a long time. Their regional distribution is uneven. The word užkalbėjimas is mostly used in eastern and southern Lithuania, being less frequent in southwestern Lithuania (Užnemunė) and almost unknown in Samogitia. Its other prefix forms (atkalbėjimas, nukalbėjimas, apkalbėjimas) are used only in eastern Lithuania, forming local areas of distribution. The form with no prefix (kalbėjimas) is rather typical for southern Lithuania. The emic term žadėjimas(literally, “promising”) is most frequent along the eastern Lithuanian border, where it is still used nowadays. Until the middle of the 20th century, it was also popular in Užnemunė. However, the vernacular term vardijimas (literally, “naming”, or “counting out”), contrary to the previous ones, was spread across Samogitia and northern Lithuania. Today it is no longer used to denote charms. Keywords: charms, emic terminology, folklore terminology, regionalism, ethnic medicine. [From the publication]

• Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
• Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas / Vytauto Didžiojo universitetas. Kompiuterinės lingvistikos centras. Kaunas : VDU Kompiuterinės lingvistikos centras, 1998-2016. 1 elektroninis išteklius (online).
• Lietuvių užkalbėjimai: gydymo formulės = Lithuanian verbal healing charms / sudarė, parengė ir įvadą parašė Daiva Vaitkevičienė ; [į anglų kalbą vertė Laima Vincė Sruoginis]. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008. 919 p., [8] iliustr. lap.
• Maldelės į jauną mėnulį rytų Lietuvos folklore: etnolingvistinis aspektas / Birutė Jasiūnaitė. Baltistica. 2006, t. 41, Nr. 3, p. 473-488.
• Pietinių pietų aukštaičių šnektų žodynas / Asta Leskauskaitė, Vilija Ragaišienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016-2019. 2 t. (XL, 684 p., XXI, 831 p.).
• Užkalbėti ir melsti: švelnioji galia lietuvių užkalbėjimuose / Daiva Vaitkevičienė. Tautosakos darbai 2022, 64, p. 76-92.