Kompozitoriaus Jono Domarko kūryba muzikos pučiamųjų orkestrui vertinimo požiūriu

LTStraipsnyje nagrinėjama vieno iš daugiausiai akademinę muziką pučiamųjų orkestrui rašiusio lietuvių kompozitoriaus klaipėdiečio Jono Domarko kūryba. Ji pateikiama šio kolektyvo traktavimo ypatumų Vakarų šalyse ir Lietuvoje aspektu. Vakarų šalyse XX amžius – tai laikotarpis, kada dėl įvairių priežasčių pučiamųjų instrumentų orkestras tapo visaverčiu aukštos meninės vertės akademinę muziką atliekančiu kolektyvu. Lietuvoje šiai tendencijai adekvačiai pasireikšti nebuvo pakankamų sąlygų. J.Domarkas – vienas iš nedaugelio kompozitorių, laikiusių pučiamųjų orkestrą kolektyvu, tinkamu realizuoti kūrybinius sumanymus. Vienas iš J. Domarko kūrybos principų – muzikos demokratizavimas, jos klausytojų gausinimas neužsisklendžiant ribotame elitiniame rate. Jo kūryba peržengia šabloniškus muzikos pučiamųjų orkestrui rėmus ir laikytina reikšmingu muzikos pučiamųjų orkestrui to meto Lietuvoje atveju. Todėl, nors kompozitorius sąmoningai ir nesekė vakarietiškuoju pavyzdžiu, vis dėlto esminiai jo kūrybos ir šios tendencijos bruožai sutampa. Kompozitoriaus kūrinių pučiamųjų orkestrui pobūdis muzikos raiškos priemonių (pirmiausia instrumentuotės) požiūriu, viena vertus, siejasi su tradiciniais pučiamųjų orkestro principais, kita vertus praturtina partitūras šiuolaikinio muzikinio mąstymo ir simfoninės orkestruotės principų elementais. Jono Domarko kūryba – tai vienas iš nedaugelio didelės apimties bandymų kurti lietuvišką akademinį repertuarą pučiamųjų orkestrui, paremtas turtingomis Vakarų Lietuvos regiono pučiamųjų muzikos tradicijomis ir profesionaliu požiūriu į pučiamųjų orkestro galimybes. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Pučiamųjų orkestras; Kūriniai pučiamųjų orkestrui.

ENThe article examines creative work of one of the most prolific Lithuanian composers of academic music for wind-instrument orchestra - Jonas Domarkas, a native of Klaipėda. His creative work is presented in the context of specific approaches to interpretation of this band in the Western countries and Lithuania. In the Western countries XX c. was the period when – for a variety of reasons – wind-instrument orchestra became a full-fledged collective performing academic music of high artistic value. In Lithuania, there were no sufficient conditions for this trend to manifest itself. J.Domarkas is one of the few composers, who considered brass orchestra to be a band fit for realizing creative endeavors. One of the principles of J. Domarkas‘ creative work is democratization of music, he aimed to extend the numbers of its audience going beyond a limited circle of the elite. His creative work transcends formulaic frames of music for wind-instrument orchestra and should be considered a significant case of music for wind-instrument orchestra for Lithuanian at that time. The nature of composer‘s pieces for wind-instrument orchestra in terms of means of musical expression (first of all, of instrumentals) – on the one hand, relates to traditional principles of wind-instrument orchestra, on the other hand, enriches scores with elements of contemporary musical thinking. Creative work of Jonas Domarkas is one of the rare attempts on a big scale to create Lithuanian academic repertoire for a brass orchestra, based on rich brass music traditions of the Western Lithuania, and professional attitude towards possibilities of wind-instrument orchestra.