Music therapy for people with intellectual disabilities: stigma intervention strategies

LTLietuvoje vis dažniau kalbant apie siekį tapti gerovės valstybe, pastebima, kad šalis nėra pajėgi patenkinti visų socialinių paslaugų poreikio, užtikrinti šių paslaugų kokybės ir įveikti sisteminius barjerus. Vis dar trūksta aiškios sampratos, kaip, pasitelkus naujausius profesinius metodus, teikti pagalbą asmenims, turintiems intelekto negalią ir lankantiems socialinių paslaugų dienos centrus, kuriuose svarbu ne tik profesinių įgūdžių, bet ir psichologinės bei socialinės integracijos plėtotė, teikiama emocinė pagalba. Atsižvelgiant į užsienio ir Lietuvos mokslininkų išskiriamas gerąsias muzikos terapijos taikymo socialinėje veikloje praktikas, siekiama sukurti sąlygas, leidžiančias derinti muzikos terapiją asmenims, turintiems intelekto negalią, ir specialistų kompetencijų ugdymą socialinio darbo profesiniame kontekste, taip keičiant socialinio darbuotojo profesinius standartus. Tyrimu siekiama socialinio darbo profesiniame kontekste pagrįsti muzikos terapijos metodo taikymą asmenims, turintiems intelekto negalią. Tyrimo objektas – muzikos terapijos poveikis asmenims, turintiems intelekto negalią, kaip stigmos tyrimo ir intervencijos strategija socialinio darbo profesiniame kontekste. Duomenims rinkti pasitelktas stebėjimas, darant vaizdo įrašą. Stebėjimo metodo pasirinkimą lėmė tiriamųjų, turinčių intelekto sutrikimą, fizinės ir psichologinės savybės: nemokėjimas rašyti ir skaityti, nepakankamas gebėjimas atpažinti ir įvardyti savo emocijas. Metodo taikymas grindžiamas Bridges ir kt. (2016), Maratos ir kt. (2009) metodika. Tyrimo tikslui įgyvendinti pasirinkti du vaizdo registratoriai, kuriais nufilmuoti aštuoni muzikos terapijos užsiėmimai. Vienos sesijos trukmė – 1 akademinė valanda. Duomenims apdoroti taikyti vaizdo duomenų analizės metodai (Davidson, 2009; Bridges, 2015; Jin et al., 2015; Bridges et al., 2016).Penki tyrimo dalyviai atrinkti patogiosios atrankos būdu. Visi jie turėjo intelekto negalią, muzikos terapijos užsiėmimuose dalyvavo pirmą kartą. Duomenų analizė įrodo, kad muzikos terapija padeda sutrikusio intelekto žmonėms ir visuomenei įveikti stigmą. Remiantis tyrimo išvadomis, galima teigti, kad mokslininkų sukurta autorinė muzikos terapijos taikymo metodika, skirta asmenų, turinčių intelekto negalią, gyvenimo kokybei pagerinti socialinės pagalbos kontekste, yra efektyvi ir gali būti įgyvendinama praktikoje, įveikiant sistemines kliūtis. Tyrimo rezultatai pagrindžia, kad tyrimo dalyviai geba suvokti savo emocijas „čia ir dabar“, intuityviai jaučia muzikos virpesius, gali savarankiškai įvertinti ir nuspręsti, kokioje muzikinėje veikloje nori dalyvauti. Bendradarbiavimu ir klausymu paremti santykiai didina tyrimo dalyvių pasitikėjimą savimi ir muzikos terapija, skatinančia pozityvias emocijas. Socialinis darbuotojas, siekdamas sėkmingai teikti asmenims, turintiems intelektinę negalią, modernias paslaugas, leidžiančias tenkinti šių asmenų poreikius, turi disponuoti tradiciškai jam priskiriamomis profesinėmis kompetencijomis ir turėti formalųjį muzikinį išsilavinimą (būti baigęs bent muzikos mokyklą), kad galėtų pradėti gilintis į muzikos terapijos metodo taikymą socialiniame darbe. Siekdamas profesiškai augti, socialinis darbuotojas turi gebėti į procesą pažvelgti tarpdiscipliniškai, mąstyti kompleksiškai, lanksčiai priimti profesinės veiklos sprendimus, nepasikliauti tik nusistovėjusiais ir esamais profesiniais standartais, stereotipais ir įprastais darbo metodais. Reikšminiai žodžiai: stigmos tyrimai ir intervencijos strategijos; muzikos terapija; asmenys, turintys intelekto negalią; sisteminiai barjerai; profesiniai standartai. [Iš leidinio]

ENThe research presented in the article aims to justify the application of the method of music therapy in the long-term perspective of the social worker’s professionalization for people with intellectual disabilities. The object of the research is the impact of music therapy on persons with intellectual disabilities as a stigma research & intervention strategy in the context of the professionalization of social work. The aim of the article is to reveal the impact of music therapy on persons with intellectual disabilities in the context of the professionalization of social work. The object of the research was delved into from various angles in order to answer the research questions: How useful is music therapy for people with intellectual disabilities in the context of social work striving to overcome stigma and choosing music therapy as a strategy? How useful is the authorial research methodology developed by the researchers for the application of music therapy for the quality of life of people with intellectual disabilities in the context of social assistance and in overcoming systems barriers? To what extent are the research participants able to express their feelings and evaluate the process of music therapy, to influence the social worker’s activities related to music therapy? To what extent and how does such activity expand the boundaries of the social worker’s profession and in what direction does it change professional standards? Data analysis proves that music therapy helps people with intellectual disabilities and society to overcome stigma. Referring to the research findings it can be stated that the authorial methodology for the application of music therapy created by the researchers in order to achieve the quality of life of people with intellectual disabilities in the context of social assistance is effective and can be implemented in practice to overcome the systems barriers.Keywords: stigma research & intervention strategies; music therapy; people with intellectual disabilities; systems barriers; professional standards. [From the publication]

• Grėsmių visuomenės gerovei suvokimas : socialinio optimizmo, socialinio ir institucinio pasitikėjimo bei pasitikėjimo savimi įtaka / Irmina Matonytė, Vaidas Morkevičius, Ainius Lašas, Vaida Jankauskaitė. Politologija. 2017, Nr. 1 (85), p. 3-55.
• Muzikos terapijos metodų elementų taikymas socialiniame darbe: specialistų požiūris ir patirtys / Rita Petrauskaitė-Dusevičienė, Toma Jasiukevičiūtė. Socialinė teorija, empirija, politika ir praktika. 2014, Nr. 8, p. 51-61.